Kosminė stotis „Skylab“ buvo iškelta į žemąją Žemės orbitą 1973 metais ir skriejo joje iki 1979-ųjų, kai grąžinta į atmosferą iš dalies sudegė. Jos nuolaužos pabiro netoli Australijos miesto Perto ir dabar gali būti apžiūrėtos JAV Kosmoso ir raketų centre Hantsvilyje, Alabamoje. Stotyje apsilankė trys astronautų įgulos, iš viso joje praleidusios 171 dieną.
Kaip galima suprasti iš pavadinimo, „Skylab“ buvo kosmoso laboratorija. Iš esmės tai buvo technologinis šedevras, aprūpintas naujausia moksline įranga, leidžiančia atlikti didelės apimties eksperimentus medicinos, Saulės stebėsenos, tolimojo kosmoso astronomijos, Žemės kartografijos ir kosmoso fotografijos srityse.
Paskutinės misijos, į kosmosą pakilusios 1973 metų lapkričio 16-ąją, nariai stotyje praleido 84 dienas. Tuo metu tai buvo rekordinė žmonių kosmose praleisto laiko trukmė, primena thevintagenews.com. Įgulą sudarė astronautai Geraldas P.Carras, Edwardas G.Gibsonas ir Williamas R.Pogue. Šie astronautai prisimenami ne tik dėl to, kad pirmieji istorijoje nufotografavo Saulės pliūpsnius ar iš erdvės nufilmavo pro Žemę skriejusią Kohouteko kometą, bet ir dėl to, kad pirmieji (ir kol kas vieninteliai) surengė streiką kosmose.
Ankstesnė „Skylab“ misija dirbo ypač dideliu tempu ir atliko gerokai daugiau eksperimentų, negu buvo suplanuota. Dėl to ir šiai misijai NASA nusprendė skirti gerokai daugiau darbų, nei jų buvo įrašyta į pirminį planą.
Kai G.P.Carras, E.G.Gibsonas ir W.R.Pogue atvyko į kosminę stotį, jų darbotvarkė buvo tokia įtempta, kad jiems beveik neliko laiko valgyti, miegoti ar veikti ką nors kita nei darbas. Kiekviena jų 84 dienų misijos valanda buvo kruopščiai suplanuota, o misijos valdymo centras Žemėje nuolat spaudė nenukrypti nuo grafiko.
Jau po šešių savaičių tokio darbo tempo astronautai pervargo ir ėmė jausti stiprią psichologinę įtampą. Visiems trims astronautams tai buvo pirmasis jų skrydis į kosmosą. Įtampą didino klaustrofobiška kosminės stoties aplinka, griežtas nepertraukiamo darbo režimas ir mikrogravitacijos poveikis, dėl kurio pilotui W.R.Pogue net išsivystė kosmoso liga. Astronautai ėmė reikalauti poilsio, bet NASA nesileido į kalbas ir vertė dirbti toliau.
1973 metų gruodžio 28-ąją „Skylab“ įgula nusprendė savo nepasitenkinimą išreikšti vienos dienos streiku. Jie išjungė savo siųstuvus ir nutraukė bendravimą su misijos kontrolės centru. NASA be perstojo mėgino užmegzti kontaktą su įgula, bet vyrai nebeatsiliepė.
Astronautai nutraukė visus suplanuotus darbus ir pasinėrė į laisvalaikio malonumus. G.P.Carras ir W.R.Pogue dieną praleido gyvenamojoje patalpoje, žiūrėdami pro iliuminatorius į didingus kosmoso vaizdus, o E.G.Gibsonas užsiėmė neplanuotu Saulės stebėjimu.
Tuo metu misijos kontrolės centre visą dieną tvyrojo panika. Kadangi nepatyrusi „Skylab“ įgula jau buvo praleidusi neįprastai ilgą laiką kosmose, NASA įtarė, kad jiems galėjo išsivystyti kažkokia bendra kosminė neurozė, privertusi ignoruoti centro įsakymus.
Panika baigėsi kitą dieną, kai „Skylab“ įgula vėl įjungė savo siųstuvus ir sugrįžo į eterį. NASA sutiko sumažinti astronautų darbo krūvį ir per likusį misijos laiką suteikė daugiau laisvalaikio. Nepaisant streiko ir nepasitenkinimo darbo sąlygomis, „Skylab“ įgula sugrįžo į Žemę 1974 metų vasario 8-ąją, atlikusi visas suplanuotas ir dar kelias dešimtis papildomų užduočių, kurios buvo skirtos po to, kai pagrindinių darbų planas buvo įvykdytas anksčiau laiko.
Kaip ir galima buvo įtarti, nė vienas iš šių trijų astronautų niekada daugiau nepakilo į kosmosą. Visi trys iš jų paliko darbą NASA, tačiau E.G.Gibsonas tapo vyresniuoju „Aerospace Corp.“ mokslininku ir toliau nagrinėjo „Skylab“ surinktus fizikinius Saulės duomenis.
Vieną dieną trukęs astronautų streikas privertė NASA gerinti visų ateities misijų darbo sąlygas: šiais laikais astronautams leidžiama ilgiau ilsėtis nei aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Be to, po „Skylab“ maišto NASA nustatė taisyklę, kad bet kurioje kosminėje stotyje bent vienas įgulos narys turi turėti skrydžių į kosmosą ir sunkių darbo sąlygų mikrogravitacijos sąlygomis patirties.
