Vieno guolio brokas moderniausiame JAV lėktuvnešyje kainavo 120 mln. dolerių

„USS Gerald R. Ford“ yra pirmasis per beveik 40 metų naujai suprojektuotas amerikiečių lėktuvnešis. Didžiausias ir moderniausias pasaulio karinis laivas. Vis tik jo galutinis įtraukimas į aktyvią tarnybą ir toliau stringa. Šįkart laivą sustabdė patirtas rimtas gedimas variklių skyriuje, kainuosiantis šimtus milijonų dolerių.
„USS Gerald R. Ford“ lėktuvnešis
„USS Gerald R. Ford“ lėktuvnešis / „Scanpix“/AP nuotr.

Šiais metais laivas jau buvo patyręs rimtą gedimą variklių skyriuje dėl kurio jau teko nutraukti bandymus jūroje. Antrasis gedimas sustabdė ir taip smarkiai nuo suplanuoto grafiko atsiliekančius bandymus.

Kai gegužės 19 d. iš Norfolko karinės bazės pajudėjo ką tik pataisytas lėktuvnešis, įgulos planuose tesisuko mintys apie skubėjimą kibti į dar nepadarytus darbus, tačiau 100 tūkst. tonų vandens išstumiantis jūrų milžinas ėmė rodyti kaprizus. Visi keturi galingi varantieji sraigtai pradėjo elgtis ne taip, kaip turėtų. Teko apsigręžus skubiai sugrįžti į bazę, iš kurios ką tik išplaukė.

Po atliktos detalios apžiūros paaiškėjo, kad gedimas iš tiesų rimtas. Sulūžo vienas iš lėktuvnešio varančiosios sistemos guolių, o šis gedimas suveikė lyg domino kaladėlė, paleista kristi ant kitų greta sustatytų kaladėlių. Vienoje vietoje prasidėjęs sutrikimas pažeidė ir kitas guolių sistemas. Teks privalomai remontuoti ne tik centrinį skyrių, bet ir visus keturi sraigtus, esančius toli nuo jo.

Pagal laivyno leidinio „Navy Times“ pateiktus duomenis, pirminis mechaninis gedimas įvyko ties vienu iš reaktorių. Reaktoriuje vykstanti branduolinė reakcija aušinama vandeniu, kuris, veikiamas karščio, pavirsta garais. Būtent garų įdarbinimas leidžia sukurti sukimą, kuris panaudojamas visos sistemos varymui. Tačiau įvykęs guolio gedimas neleido garams tinkamai sukti 30 tonų svorio sraigtų taip pažeisdamas ir kitas judėjimo grandinės dalis.

Atlikus detalesnį tyrimą paaiškėjo, kad mechaninis gedimas įvyko ne dėl netinkamos priežiūros, o dėl detalės gamybos klaidos. Brokuota detalė ilgą laiką darė savo juodą darbą, kol išvedė visą varančiąją sistemą iš tinkamo ritmo.

Pareiškus pretenzijas laivo statytojui, firmai „Huntington Ingals Industries“, pastaroji laivyną nukreipė į kitą įmonę iš kurios pirko paslaugas. „General Electric Co“ yra viena žymiausių šios srities bendrovių, besispecializuojančių darbu su branduoliniais reaktoriais. Ji atsakinga ir už ankstesnių karinių JAV laivų varančiąsias sistemas. Būtent ši įmonė suprojektavo, pagamino, įrengė lėktuvnešio širdį ir įstatė tą nelaimingąjį guolį.

Tačiau net ir pripažindami, kad tai gali būti jų detalės brokas, „General Electric“ atsisakė atlikti garantinį taisymą. Argumentuodami, kad jie tikrai pagamino minėtuosius guolius, bet dabar jie nebegamina jų minėtam laivui. Daugiau viešai komentuoti atsisakė, nes dalyvauja vykstančiame gedimo tyrime.

JAV laivyno vadovybė ėmėsi teisinių veiksmų, bet, skubėdami užbaigti projektą, nusprendė patys sumokėti visą pataisymo kainą. Nelaukdami, kol baigsis ilgai užsitęsiantis ginčas ir išaiškės, kas už ką yra atsakingas.

Kol laivas stovės dokuose, buvo nuspręsta pabandyti sutaisyti bent dalį iš 11 įrengtų, tačiau neveikiančių ginkluotės kėlimo liftų. Šie naujoviški, išskirtinai šiam laivui sukurti liftai, yra skirti iškelti amuniciją į viršutinį denį. Tai yra pirmieji naujos kartos liftai, neturintys integruotos kėlimo lynų sistemos ar judančių variklio dalių: viską atlieką magnetinė jėga.

Teoriškai patikimesni, užtikrinantys 150 proc. greitesnį kėlimą ir turintys net 240 proc. daugiau talpos lyginant su pirmtakais. Tik kad jie niekada neveikė. Tiksliau, du iš jų buvo naudojami veikimo sutrikimų nustatymo bandymams, bet ne tiesioginiam naudojimui pagal paskirtį.

Taip prie 12,9 milijardų dolerių sąskaitos, už pirmąjį „Ford“ klasės lėktuvnešio pastatymą prisidėjo dar 120 milijonų dolerių, kurie bus išleisti straipsnyje paminėtiems taisymo darbams. Sąskaita ir toliau didės, nes sisteminiai elektromagnetinės katapultos atnaujinimo darbai numatyti ateinantiems metams.

Dabar planuojamais atnaujinimais tikimasi išspręsti egzistuojančią problemą, kurią sukelia per didelė naujosios katapultos generuojama jėga paleidimo metu. Ji kur kas labiau, nei derėtu, žaloja naikintuvų korpusus, taip trumpindama orlaivių tarnavimo laiką.

2013 metais nuleistas į vandenį, 2017 metais priimtas į tarnybą, laivas vis dar neparengtas tikroms kovinėms misijoms. Vis dar neaišku, kiek laiko prireiks išspręsti visoms kylančioms bėdoms, tačiau ši vertinga patirtis kaupiama. Panaudojama statant antrąjį šios klasės laivą, bet kiekvienas kainos padidėjimas, kiekvienas tarnybos atidėjimas, didina projektui tenkančią kritikos dozę. Ir ne tik dėl kainos.

Vienas iš aktyvių projekto kritikų yra vyriausias ginkluotųjų pajėgų vadas, JAV prezidentas, Donaldas Trumpas. Jau ne kartą raginęs atsisakyti naujoviškų, įmantrių bei vis dar neveikiančių sistemų naudojimo. Montuoti tai kas veikia. Greičiau didinti esamų lėktuvnešių skaičių nuo 10-ies iki 11-os ar daugiau. Tokiais apreiškimais didindamas spaudimą visiems dirbantiems ties ateities flagmanų projektu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis