Naujas technologinis etapas
„Lietuva, kaip ir visas pasaulis, žengia į naują technologinį etapą – 5G ryšio diegimą. Išskirtinai spartus 5G ryšys sudaro sąlygas inovacijoms ir naujoms paslaugoms, kurios dar tik kuriamos. Norint išnaudoti visas 5G tinklo galimybes, reikalingas glaudus verslo ir institucijų bendradarbiavimas, to ir siekiame pasirašydami šį memorandumą. Artimiausiu metu taip pat bus skelbiamas 5G dažnių aukcionas. Užsibrėžėme tikslą, kad iki 2022 m. šis ryšys būtų prieinamas bent viename didžiųjų šalies miestų“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Spartindama elektroninių ryšių infrastruktūros plėtrą visoje šalyje, Susisiekimo ministerija sieks, kad 5G ryšio plėtrai Lietuvoje būtų suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas.
Memorandume kartu išreiškiamas šalių aktyvus įsitraukimas ir dalyvavimas rengiant investicijų projektą, skirtą tarptautiniams transporto koridoriams „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ padengti 5G ryšiu, siekiant gauti finansavimą iš Europos infrastruktūros tinklų plėtros 2021–2027 m. priemonės.
5G ryšio plėtra Lietuvoje bus vykdoma šiais etapais: iki 2022 m. 5G ryšys turėtų būti prieinamas bent viename iš didžiųjų Lietuvos miestų, o iki 2023 m. – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų teritorijose. Iki 2025 m. 5G ryšys padengs visų miestų teritorijas, tarptautinius transporto koridorius „Via Baltica“, „Rail Baltica“, valstybinės reikšmės kelius, geležinkelius ir oro bei jūrų uostus.
Memorandumą pasirašančios šalys – Susisiekimo ministerija, Ryšių reguliavimo tarnyba, bendrovės „Telia“, „Bitė“ ir „Tele2“, VšĮ „Plačiajuostis internetas“, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija, AB „LTG Infra“, Lietuvos savivaldybių asociacija ir prie memorandumo prisijungusios Lietuvos savivaldybės bei kiti 5G ryšio paslaugų teikėjai – įsipareigoja bendradarbiauti diegdami 5G ryšio plėtrą Lietuvos teritorijoje, įskaitant nepertraukiamą 5G ryšį tarptautiniuose transporto koridoriuose „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“, miestų teritorijose, valstybinės reikšmės keliuose, geležinkeliuose ir uostuose. Keliamas tikslas, kad iki 2025 m.100 Mbps ryšio sparta būtų prieinama bent 95 proc. Lietuvos namų ūkių.
