Kalbėdama apie viešojo sektoriaus pokyčius už viešąjį sektorių pasauliniu mastu atsakinga „Microsoft“ viceprezidentė Julia Glidden yra pasakiusi, kad pandemija buvo precedento neturintis katalizatorius keičiantis vyriausybių veikimą ypatingai todėl, kad viešojo sektoriaus lyderiai pripažino, kad nieko nedarymo rizika gerokai nusveria tokios sparčios skaitmeninės transformacijos rizikas.
Daugiau sąlygų darbo vietos mobilumui
Lietuvoje, Vilniaus miesto savivaldybė galėtų būti traktuojama kaip lyderė, nuolat išbandanti ir pritaikanti technologinius sprendimus įvairiose srityse. Pavyzdžiui, pirmoji Lietuvoje įdiegė elektroninio balsavimo sistemą, kas pandemijos laikotarpiu tapo ypatingai aktualu, jau iki karantino taikė nuotolinio darbo organizavimą ir pan.
Kanados viešasis sektorius per pandemiją tapo pavyzdžiu pasauliui
Be abejonės, nuotolinio darbo galimybių išplėtimas leido viešojo sektoriaus darbuotojams toliau saugiai atlikti savo darbą iš bet kur ir daugybė skirtingų institucijų visame pasaulyje visiškai transformavo savo procesus, kas dabar jau tapo visai įprastu reiškiniu. Lietuvoje skaičiai neatrodo tokie įspūdingi, bet, pavyzdžiui, Kanados vyriausybė sėkmingai perorientavo per 250 tūkst. federalinių valstybės tarnautojų nuotoliniam darbui.
Nuotolinio bendradarbiavimo priemonės, tokios kaip „Microsoft Teams“, investicijos į kibernetinį saugumą ir duomenų platformos, skirtos informuoti apie tiekimo paskirstymą ir pan., buvo labai svarbios užtikrinant, kad viešojo valdymo institucijos galėtų ir toliau teikti svarbiausias paslaugas gyventojams ir verslui.
Savivaldybės priimamasis Kanarų salose – jau ne utopinė idėja
Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybėje testuojamas dar vienas komunikacijų sprendimas – į „Microsoft Teams“ programą integruojama telefonija. Jis leidžia ir susirašinėjimus, ir skambučius valdyti per vieną programą ir visiškai atsisakyti telefono aparatų. Toks sprendimas Lietuvos savivaldybių gretose pritaikytas pirmą kartą.
„Karantino laikotarpiu tokios programos kaip „Teams“ ar „Zoom“ daugeliui tapo kasdienybe, o dabar žengiame dar vieną žingsnį ir integruojame kelias sistemas į vieną. Ateityje planuojame visiškai arba beveik atsisakyti stacionarių darbo vietų, turėti tik „open space“ erdves, kuriose darbuotojui atlikti savo darbą užtenka vieno įrenginio – kompiuterio.
Toks lankstumas leis žengti dar vieną žingsnį toliau – ne tik lanksčiai organizuoti darbo vietas, bet ir įdiegti tokias praktikas, kurias sėkmingai šiandien pritaikė verslas. Konkrečiai, kalbu apie darbostogas. Norime diegti modernios vadybos praktikas, todėl siekiame tokias sąlygas suteikti ir savivaldybės darbuotojams. „Teams“ su integruota telefonija – vienas iš sprendimų šio tikslo įgyvendinimo link“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Inovacijų ir technologijų grupės vadovas Jonas Pidkovas.
Susidomėjimo inovatyviais sprendimais atoslūgio nežada
Sprendimą savivaldybėje diegusios telekomunikacijų bendrovės „CSC Telecom“ atstovai sako, kad toks sprendimas nėra techniškai sudėtingas, bet darbo vietoms atveria dar daugiau mobilumo
galimybių, todėl panašaus pobūdžio sprendimai ateityje turėtų populiarėti įvairių organizacijų gretose.
„Tokie sprendimai išplečia darbo vietų lankstumo galimybes. Patogu ir tai, kad viskas yra vienoje sistemoje, o ne „išbarstoma“ per atskirus įrenginius ar programas. Pandemijai prasidėjus, tiek verslas, tiek viešosios institucijos ieškojo patogiausių būdų dirbti iš namų, kad būtų išlaikomas komandos tarpusavio ryšys ir produktyvumas.
Dabar, po truputį grįžtant į fizines darbo vietas dalis organizacijų, įskaitant ir valstybės institucijas, diskutuoja, kad ir toliau verta išlaikyti nuotolinio ar mišraus darbo modelio principus, nes toks lankstumas drauge suteikia ir papildomos motyvacijos darbuotojams. Iš esmės visos platformos, programos, kurios leidžia dirbti lanksčiau, planuoti laiką ir darbo vietą savarankiškai, kuomet svarbiausia tampa ne fizinė darbuotojo vieta, bet darbo rezultatai, įgauna vis didesnį pagreitį. Tokių sprendimų yra daugybė, o kiekviena organizacija renkasi pagal savo finansines galimybes ir poreikius“, – sako „CSC Telecom“ viešojo sektoriaus projektų vadovas Eugenijus Vaičeliūnas.
Jis pažymi, kad diegiant telefoniją į „Microsoft Teams“, priklausomai nuo organizacijos poreikių ir specifikos, galimi ir papildomi programos funkcionalumai, tokie kaip pokalbių įrašinėjimas, skambučių centro paslaugos įdiegimas, esamų sistemų, tokių kaip CRM, susiejimas su telefonija ir pan.
„Nors anksčiau buvo įprasta, kad daugelis organizacijų bendrauja su klientais skirtingais kanalais – telefoniniai skambučiai, el. paštas, įvairios programėlės, dabar ypatingai jaučiamas centralizuoto klientų valdymo poreikis. Apjungus visus bendravimo kanalus ir integravus juos į klientų valdymo sistemą, visa komunikacija su klientu matoma kliento kortelėje, o komunikacija su klientu yra patogesnė ir efektyvesnė. Tai svarbu ne tik verslui, bet ir didelius klientų srautus aptarnaujančiam viešajam sektoriui“, – sako E.Vaičeliūnas.
