Vandenyno nepasiekiamumo ašigalis vilioja ne tik tyrinėtojus, – palydovų operatoriai juo irgi domisi. Mat didžioji dauguma Žemės orbitoje skriejančių palydovų galiausiai nusileis, tačiau kur?, – klausia astronomas ir straipsnių autorius Dr. Davidas Whitehouse'as.
Mažesni palydovai sudegs, tačiau didesniųjų dalys pasieks Žemės paviršių. Kad būtų išvengta kritimo apgyvendintose vietovėse, jie nuleidžiami okeano nepasiekiamumo ašigalyje.
Kosminės kapinės
Ši paslaptingai skambanti vieta yra toliausiai nuo žemynų nutolusi Pietų Ramiojo vandenyno vieta, kažkur tarp Australijos, Naujosios Zelandijos ir Pietų Amerikos. Apytiksliai 2700 km į pietus nuo Pitkerno salų
Čia, išsibarsčiusios ~1 500 km²plote, vandenyno dugne yra palydovų kapinės. Naujausiais duomenimis, ten jų buvo daugiau nei 260, daugiausiai rusiškų.
Čia guli kosminės stoties „Mir“ nuolaužos. Į orbitą ji buvo iškelta 1986 metais, ir ją aplankė daug kosmonautų ir užsienio šalių įgulų.
Sveriantis 120 tonų aparatas atmosferoje niekaip nebūtų sudegęs, tad į šį regioną jis buvo nuleistas 2001 metais ir žvejai matė tai kaip byrančią šviečiančių nuolaužų masę danguje.
Į TKS ne kartą per metus skrendantys atsargų papildymo moduliai sudega šiame regione drauge sus stoties atliekomis.
Ar kosminės kapinės kelia grėsmę Žemės gyventojams
Toks kontroliuojamas įskriejimas į atmosferą niekam grėsmės nekelia. Šiame regione žvejyba nevyksta, nes be maistingąsias medžiagas atnešančių vandenyno srovių, kurių čia praktiškai nėra, jūros gyvybė čia skurdi.
Šioje nuošalioje vietoje dienas baigs ir Tarptautinė kosminė stotis.
Dabar planuojama jos paslaugų atsisakyti kitame dešimtmetyje ir ji bus atsargiai nuleista į vandenyno nepasiekiamumo ašigalį. Savo 450 tonų mase – keturis kartus didesne, nei MIR – ji sukurs įspūdingą reginį.
Tačiau kartais, kai kontrolieriai praranda kontrolę, palydovo ar kosminės stoties Pietų Ramiajame vandenyne nuleisti nepavyksta.
Taip nutiko su 36 tonų „Saliut 7“ kosmine stotimi 1991 metais, kuri nukrito Pietų Amerikoje ar JAV „Skylab“, 1979 metais nukritusia Australijoje. Tačiau Žemėje nuo krentančių erdvėlaivių nuolaužų niekas nenukentėjo.
Kur nukris Kinijos kosminė stotis „Tiangong-1“?
Tokia problema kils ir kitais metais, nes tarp sausio ir balandžio į Žemę grįš Kinijos kosminė stotis „Tiangong-1“. Ši, pirmoji, Kinijos kosminė stotis į orbitą buvo iškelta 2011 metais. Kitais metais ją aplankė pirmoji Kinijos taikonautė Liu Yang.
„Tiangong-1“ orbita žemėja. Bet Kinijos inžinieriai prarado stoties kontrolę ir negali varikliais nukreipti jos į Pietų Ramųjį vandenyną.
Todėl ji nukris kažkur tarp 42,8 šiaurės ir pietų platumos laipsnių. Tai yra platuma tarp Ispanijos šiaurinės dalies ir Australijos pietinės dalies, ir tiksliau numatyti kritimo vietą galėsime tik likus kelioms valandoms iki patekimo į tankiuosius atmosferos sluoksnius.
„Tiangong-1“ tikriausiai neatguls šalia savo kompanionių Pietų Ramiojo vandenyno toliuose.
