Pastaruoju metu verslo ir universitetų bendradarbiavimo modelis ypač aktualus biomedicinos ir farmacijos srityse. Išsamų jo principą paaiškina į Vilniaus inovacijų forumą „Innovation Drift“, vyksiantį birželio 13–14 d., atvykstantis gamtos mokslų daktaras Michal Wlodarski iš Kembridžo inovacijų konsultavimo įmonės „Camln“. Jo darbo laukas – farmacijos įmonėms padėti atsirinkti, įvertinti ir integruoti į savo verslą naujausias sveikatos priežiūros mokslo technologijas.
Pasak dr. M. Wlodarski, farmacijos industrija yra itin dinamiška ir konkurencinga bei labai priklausoma nuo naujausių mokslinių tyrimų ir technologijų. Ypač aktualus tampa dirbtinio intelekto panaudojimas, nes tai vienas iš perspektyvių būdų vaistų kūrimo efektyvumui didinti ir kainai mažinti. Taip pat aktualus ir mašininis mokymasis. Skaičiuojama, kad mašininio mokymosi rinka 2020 m. gali siekti 8 mlrd. JAV dolerių. Šimtai startuolių bei mažo ir vidutinio verslo atstovų visame pasaulyje kuria farmacinius mašininio mokymosi sprendimus, todėl tikrą šių technologijų potencialą ir jų virtimą klinikinėmis sėkmės istorijomis pamatysime netolimoje ateityje.
Farmacijos srityje naujausios technologijos vaidina labai svarbų vaidmenį, tačiau vienai įmonei turėti tiek resursų, kad aprėptų visas naujausias inovacijas, yra neįmanoma. Bendradarbiavimas su mokslininkais pasiūlo išeitį, kad įmonė prisidėtų prie inovacijų plėtojimo ir galbūt atrastų naujus gydymo būdus.
„Prieš pusę amžiaus inovacijos procesas farmacijos industrijoje buvo pakankamai paprastas ir ją sukurti galėjo viena kompanija. Šiandien vienai įmonei tai tapo praktiškai neįmanoma. Tokios sąlygos paskatino megzti ryšius su universitetais“, – teigia „Innovation Drift“ pranešėjas.
Inovacijos – sudėtingoms ligoms įveikti
Šiuo metu farmacijoje itin daug dėmesio skiriama ir vis daugiau pažangos pasiekiama kuriant vaistus nuo retų ligų. Medicinos poreikis efektyviai gydyti problemiškas ar šiuo metu neišgydomas ligas teikia mokslininkams motyvacijos ir užsispyrimo. Tačiau, pasak dr. M. Wlodarski, svarbu yra išsamus ir kompleksinis ligos supratimas, būtent jis paskatina moderniausių biotechnologinių tyrimų proveržius.
Tradiciškai kompleksinės ligos, tokios kaip vėžys, buvo gydomos mažų molekulių junginiais, kurie negali atakuoti tik konkrečių ląstelių ir daryti joms poveikio. Tokie vaistai turi sudėtingą šalutinį poveikį, slopina imunitetą ir mažina paciento atsparumą. Tuo tarpu vėžio imunoterapija yra vienas naujausių gydymo metodų, kuris stiprina pažeistą paciento imuninę sistemą.
„Perėjimas nuo mažų molekulinių vaistų terapijos link kompleksinės biologinės terapijos apima ne vien vėžio ar imunoterapijos sritis. Rinkoje per pastaruosius 10–20 metų atsirado dešimtys biologinių preparatų, o dar šimtai yra kuriami. Šios rūšies terapija taikoma neurodegeneracinių, autoimuninių ir metabolinių ligų gydymui“, – farmacijos inovacijų potencialą įvardija mokslininkas.
Biologiniai preparatai ne tik leidžia pasiekti geresnius gydymo rezultatus ir sukelia mažiau nepageidaujamo poveikio, jie dažniausiai yra ir pelningesni. Tai svarbu, nes būtent išaugusi vaistų kūrimo kaina yra viena pagrindinių krentančio farmacijos įmonių pelningumo smukimo priežasčių.
„Inovacija farmacijoje yra sudėtingas procesas. Investicijų į tyrimus ir plėtrą grąža didelėse farmacijos kompanijose kasmet mažėja jau pastarąjį dešimtmetį ir šiandien siekia vos 3.1 proc. Tai žemiausias rodiklis istorijoje, o pesimistiškiausios prognozės sako, kad per keletą ateinančių metų jis nukris iki nulio. Šiandien dažniau nei bet kada pačios inovatyviausios būna mažos farmacijos kompanijos. Jų tyrimų laukas yra siauras, o priimant sprendimus jos turi daugiau laisvės – ypač ankstyvosiose stadijose. Todėl daug tokių įmonių sėkmingai sukūrė verslo modelius siūlydamos paslaugas didelėms kompanijoms, turinčioms patentuotas technologijas“, – pasakoja M. Wlodarski.
Apie ateities tendencijas – pasaulinio garso pranešėjai
Prestižiniame ateities tendencijų forume „Innovation Drift“ bus kalbama ne tik apie ateities medicinos tendencijas, bet daug dėmesio bus skiriama kosmoso technologijoms – forume dalyvaus NASA atstovai, į diskusiją kvies NASA stažuotojos iš Vilniaus universiteto ir Kauno technologijų universiteto.
Pirmą kartą Lietuvoje viešės ir pranešimą skaitys „Euronews“ vadovas Michael Peters. „Euronews“, besiremdami naujausiomis inovacijomis, ėmė siūlyti glocal inovaciją – pasaulinės naujienų srautas yra pritaikomos vietos bendruomenei.
„Innovation Drift“ forumas suteikia unikalią galimybę išgirsti Katja Elschner, atstovaujančios pasaulinei gigantei „Siemens“, pranešimą. Kadangi vis daugiau žmonių renkasi gyventi miestuose, reikia judumą užtikrinančių inovatyvių sprendimų. „Siemens Mobility“ siūlo novatoriškus sprendimus išmaniai traukinių ir mobilumo sistemai.
Dar vienas forumo pranešėjas – Boris Behringer, buvęs „Porsche Digital Lab“ direktorius, aktyvus novatorius ir verslininkas. B. Behringer penkerius metus „Porsche“ kūrė duomenų analitika paremtą strategiją. Šiuo metu jis prisidėjo prie naujosios Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos regiono bendradarbiavimo platformos, kuri suburia iššūkius padedančius įveikti praktikus ir ekspertus.
Ketvirtasis „Innovation Drift 2019“ forumas vyks Vilniuje, LITEXPO parodų ir kongresų centre, 2019 m. birželio 13–14 d. Forumas skirtas visiems inovatoriams, kūrėjams, ekspertams, inovacijų politikos formuotojams ir vykdytojams, siekiantiems tiek pristatyti inovacijas, tiek pasitelkti praktinį jų pritaikymą.
Renginį organizuoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su LR ekonomikos ir inovacijų ministerija, jis finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Inovacijų forumas yra nemokamas, tačiau dalyvių skaičius ribotas, todėl norintieji dalyvauti kviečiami registruotis innovationdrift.com svetainėje.
