Karštųjų bandymų metu išbandomi visi galimi darbo režimai bei veiklai svarbios sistemos, turinčios stebėti ir fiksuoti veiklos rodiklius. Planuojama, kad biokuro jėgainė veiklą pradės 2023-2024 šildymo sezono metu, taip užtikrindama iškastinio kuro dalies sumažinimą Vilniaus mieste.
„Džiaugiuosi, kad komandai ir rangovams pavyko pradėti karštuosius bandymus dar šį ketvirtį. Nors tai yra vienas paskutinių projekto etapų, mūsų laukia dar daug intensyvių darbų. Bandymų metu stebėsime, kaip veikia biokuro jėgainė, biokuro ruošimo ir transportavimo sistemos bei bendrosios jėgainės (atliekų ir biokuro) balansavimo sistemos. Esant reikalui, stabdysime ir atliksime įrangos derinimo ir reguliavimo darbus. Karštųjų bandymu metu atliksime biokuro jėgainės integravimo į Vilniaus miesto centralizuotus šilumos tiekimo tinklus bei į Lietuvos elektros perdavimo sistemą. Tai yra įprastas procesas tokio tipo jėgainėse, galintis užtrukti iki pusės metų ir daugiau, siekiant šilumos ir elektros gamybą vykdyti stabiliai ir nominalia galia“, – teigia VKJ vadovas Mantas Burokas.
Svarbu pabrėžti, kad karštųjų bandymų metu VKJ šilumos negamins visu pajėgumu, pagaminamas šilumos kiekis svyruos, priklausomai nuo bandymų režimų, nuo šilumos poreikio Vilniaus mieste, nuo įrangos veiklos stabilumo bei defektų rizikos.
Šaltieji VKJ biokuro bloko bandymai buvo pradėti 2022 m. lapkričio mėnesį. Šiame etape siekta užtikrinti, kad jėgainės įrenginius saugu leisti naudojant kurą. Taip pat buvo išbandytos kitos veiklai svarbios sistemos, kaip geriamasis ir gaisrinis vandentiekiai, šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas.
Jėgainėje energija nuo 2021 m. kovo mėn. gaminama iš komunalinių atliekų, o įgyvendinus jėgainės biomasės bloko dalies projektą energija bus gaminama ir iš biomasės. Atliekų jėgainė per metus sutvarko ir energija paverčia apie 160 tūkst. tonų komunalinių atliekų, o biomasės jėgainėje bus panaudojama apie 500 tūkst. tonų biomasės.
VKJ bus viena moderniausių tokio tipo kogeneracinių jėgainių visoje Europoje. Planuojama, kad visiškai įgyvendinus komplekso projektą, jėgainės bendra elektros galia sudarys 93 MW, o šiluminė galia – 239 MW.
