Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vilniaus universitete pristatytas beaidis kambarys: neatspindi nei garso, nei elektromagnetinių bangų

Vilniaus universiteto Fizikos fakultete atidaryta nauja laboratorija, skirta pažangiems radijo signalų sklidimo tyrimams.
VU fizikų sukurtas beaidis kambarys
VU fizikų sukurtas beaidis kambarys / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Beaidis kambarys – tai laboratorija, kurioje išspinduliuotos ir elektromagnetinės, ir garso bangos sklinda tarsi į begalybę, nesutikdamos jokių kliūčių, nuo kurių galėtų atsispindėti ir sukelti aidą. Visi šio kambario paviršiai yra padengti ypatingos geometrinės formos absorbuojančia medžiaga, sugeriančia elektromagnetines bangas. Kartu tai yra ir viena tyliausių vietų pasaulyje.

Didžiausiu triukšmu čia tampa širdies plakimas, virškinamojo trakto garsai, kvėpavimas. Netgi buvimas tokiame kambaryje sukelia itin neįprastus jausmus – dėl itin menko klausos dirginimo žmonės pasijunta nejaukiai ir ilgai tokiame kambaryje išbūti negali. Vieno JAV atlikto eksperimento metu dalyviai panašiame kambaryje nesugebėjo išbūti ilgiau nei 45 minutes, o prie kambario durų jų laukė medikų ir psichologų komanda.

Universiteto mokslininkai kambario efektą žurnalistams pademonstravo pasikvietę VU orkestro „Oktava“ muzikantus, kurie atliko eksperimentą: iš pradžių muzikantai atliko kūrinį koridoriuje su itin stipriai aidinčiomis sienomis, o vėliau – kambaryje, kuriame aido iš esmės nebeliko ir muzika skambėjo visiškai kitaip.

VIDEO: Kaip skamba garsas vienoje tyliausių vietų pasaulyje?

Dar labiau aido poveikis garsui buvo išryškintas skleidžiant itin trumpus, stiprius garsus, kurie įprastoje patalpoje skamba kaip krūptelėti priverčiantis šūvis, o štai tokiame beaidyje kambaryje iš tokio paties garso belieka visiškai negarsus kaukštelėjimas.

Kitas šio kambario efektas pasireiškia telefonams: įėjus į šio kambario vidų visiškai išnyksta bet koks mobilusis ryšys – juo tampa neįmanoma ne tik prisiskambinti, bet ir gauti ryšių tinklo pranešimo, kad sujungimas negalimas. O apie mobilųjį internetą net kalbos būti negali.

Tiesa, Vilniaus universitete esanti laboratorija skirta ne tam, kad trikdytų žmonių psichologiją ir netgi ne garso bandymams apskritai (nors tokia teorinė galimybė yra) – jos tikslas yra šiuolaikiškų radijo antenų fizikinių parametrų tyrimai, leisiantys patobulinti šias antenas.

Dėl to nenuostabu, kad pagrindiniai šios laboratorijos, kainavusios apie pusę milijono eurų, mecenatai buvo įmonė „LigoWave“, užsiimanti radijo antenų gamyba: viena vertus, įmonė šioje laboratorijoje galės bandyti bei tobulinti savo kuriamą įrangą, kitą vertus, toje pačioje laboratorijoje galės būti ugdomi studentai, labiausiai atitinkantis šios bendrovės poreikius, taigi, ji taps ne tik įrangos tobulinimo, bet ir būsimų darbuotojų rengimo baze.

„Tai yra grynai mokslinė laboratorija ir jos tikslas yra mokslinių projektų įgyvendinimas, įvairių mokslinių charakteristikų tyrimai, antenų modeliavimas ir panašiai. O studentų moksliniai tiriamieji darbai taip pat yra moksliniai darbai“, – sakė Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto (TETI) direktorius prof. Jonas Matukas.

Profesorius atsisakė įvardinti, kiek tiksliai procentais elektromagnetinių ir garso bangų sugeria šio kambario sienos – šiuos matavimus kol kas universiteto mokslininkai yra atlikę tik patys, tai nėra pakankama sertifikavimui, kurį paprastai atlieka specializuoti institutai (veikiausiai – iš Vokietijos), tačiau jis pradiniais rezultatais patenkintas. Beaidžio kambario pristatymo metu tokių matavimų juo labiau nebuvo įmanoma atlikti – specialiai žurnalistams šis kambarys buvo paruoštas taip, kad į jį būtų galima įeiti, be to, jame buvo keli šviesos šaltiniai, kurie taip pat atspindėjo ir garso, ir elektromagnetines bangas, tad tai nebuvo tokia aplinka, kurioje būtų vykdomi tikri moksliniai eksperimentai.

„Patys atlikome eksperimentą – įrašėme šūvio signalo sklidimą. Šūvio momentu užfiksavome labai trumpą impulsą, o po tam tikro laiko – po 60 milisekundžių atėjo dar vienas impulsas. Taip atsitiko dėl to, kad eksperimentavome pravėrę duris. Apskaičiavome visus atstumus: signalas nuo tos vietos, kur šovėme, nuėjo iki koridoriaus sienos, atsispindėjo ir grįžo į priėmimo įrenginį. Laikai tiksliai sutapo“, – sakė profesorius.

Pats beaidis kambarys yra tik eksperimentinė patalpa – už jos sienos stovi signalų matavimo įranga ir kompiuteriai, kuriais atliekamas visas mokslinis darbas, o į patį beaidį kambarį eksperimento vykdytojai gali užeiti tik kelioms minutėms, paruošti eksperimento sąlygas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų