Į konferenciją kasmet atvyksta mokslininkai ir studentai, dirbantys gyvybės mokslų srityje. Šiais metais dalyviams bus suteikta galimybė išklausyti dvylikos mokslininkų paskaitų, sudalyvauti įmonių mugėje ir pamatyti studentų mokslinių tiriamųjų darbų pristatymus.
Nobelio premijos laureatų pranešimai
Trečius metus iš eilės į gyvybės mokslų konferenciją atvyksta Nobelio chemijos premiją gavę mokslininkai. Šiais metais iš Izraelio atvyksta Aaronas Ciechanoveris, 2004-aisiais kartu su kolegomis laimėjęs Nobelio chemijos premiją už metodo, kurio metu ląstelės, naudodamos ubikvitiną, geba skaidyti baltymus ir juos perdirbti, apibūdinimą. Konferencijos dalyviai taip pat išgirs ir Jean-Marie Lehn‘o pranešimą nuotoliniu būdu – mokslininkas dėstys video paskaitą. Šis mokslininkas 1987-aisiais gavo Nobelio chemijos premiją už kriptoindų sintezę. Jis taip pat yra supramolekulinės chemijos, t.y. molekulinių mazgų, sukurtų dėl tarpmolekulinių sąveikų, novatorius.
Molekulių pasaulyje
Daugiausia pranešimų bus skaitoma molekulinės biologijos tema. Iš Vokietijos atvyksta mokslininkas Matthiasas Hentze, kurio darbo grupė šiuo metu tiria RNR vaidmenį reguliuojant baltymų funkcijas bei ryšius tarp medžiagų apykaitos ir genų reguliacijos. Anglijos mokslininkė Joan’a Taylor konferencijoje pristatys savo išradimą – dirbtinę kasą, skirtą insulinu gydomam diabetui. Molekulinė biologija nėra svetima ir lietuviams – pranešimą apie tarpląstelines pūsleles (EVs), gautas iš įvairių suaugusių kamieninių ląstelių tipų, skaitys Augustas Pivoriūnas. Mokslininkas Jonas Cicėnas pristatys savo darbus ląstelių signalizavimo – kinazės ir vėžio biologijos temomis. Genetika iš arčiau
Molekulinei biologijai populiarumu nenusileidžia genetikos tema. Vienas laukiamiausių lektorių – Peteris Hegemannas – konferencijoje pristatys naują technologiją – optogenetiką. Tai technologija, kai šviesa aktyvuoti baltymai leidžia kontroliuoti pasirinktas didelių tinklų ląsteles, kaip, pavyzdžiui, gyvūno smegenis. Iš Italijos atvyks mokslininkas Lucas Mazzitellis, kuris konferencijos metu papasakos, kaip vienos ląstelės analizė gali suteikti galimybę mokslininkams apibūdinti visas organizmo ląstelių rūšis bei tyrinėti ląstelinius ir molekulinius normaliai funkcionuojančių ir susirgusių ląstelių mechanizmus. Lietuvis Skirmantas Kriaučionis kalbės apie chromatino vaidmenį transkripcijos faktorių funkcijoje ir genų ekspresiją (The Roles of Chromatin in the Function of Transcription Factors and Gene Expression). Alina Urnikytė, gyventojų genetikos srities tyrinėtoja, pristatys savo darbus populiacijos genomų tyrinėjime.
Pasiklydę nervų sistemoje
Neuromokslams konferencijoje atstovaus lietuvis Marius Bauža ir čekas Tomášas Páleníčekas. M.Bauža papasakos, kaip gyvūnai naviguoja, o T.Páleníčekas pristatys neurofiziologinius psilocibino – narkotiko, kuris yra pagrindinis haliucinogeninio grybo komponentas – efektus.
Konferencija – visiems
Šių metų konferencija išsiskiria tuo, kad ji atvira visiems – su gyvybės mokslais susipažinti ir juos patyrinėti kviečia moksleivių bei visuomenės programos. Specialios, moksleiviams skirtos programos metu, susidomėjusiųjų laukia galimybė išbandyti genų inžinerijos metodus bei sužinoti, kaip veikia fermentai. Visuomenės įtraukimo programoje savo jėgas išbandyti kviečiami visi norintys – čia dalyviai galės dažyti ir mikroskopuoti skirtingus audinius, dirbti kiekvieno mokslininko pagrindiniu darbo įrankiu – mechanine pipete. Konferencija vyks šių metų vasario 25-27 dienomis Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre.
