Priežastis paprasta – mažesnės įmonės naudoja mažiau saugumo priemonių ir yra labiau pažeidžiamos. Ypač šiandien, kai potencialiu taikiniu programišiams jos gali tapti vien dėl savo pozicijos karo Ukrainoje kontekste.
Problema aktualesnė nei manoma
Kibernetinės atakos gali būti įvykdytos per vieną naktį, tačiau dauguma jų aptinkamos tik po kelių dienų ar net savaičių. Viena to priežasčių – netinkamas situacijos vertinimas bei prevencinių įrankių, skirtų apsisaugoti nuo grėsmių sukėlėjų, neturėjimas.
Šios priežastys lemia skaudžius padarinius: skaičiuojama, jog net 60 proc. mažų įmonių užsidaro per pirmuosius šešis mėnesius po sėkmingo kibernetinio išpuolio. Todėl saugumo būklės gerinimas yra ne tik logiškas, bet ir gyvybiškai svarbus organizacijos išlikimui.
Neabejotina, jog prie kibernetinio saugumo problemų eskalavimo prisideda ir požiūris, jog mažesnė ar vidutinio dydžio įmonė nėra įdomi nusikaltėliams, o naudojamos interneto svetainės apsaugos kaštai bus didesni nei galimi nuostoliai.
Toks situacijos vertinimas yra smarkiai prasilenkiantis su šių dienų realijomis. JAV vykdytas tyrimas rodo, jog 2021-aisiais 20 proc. sėkmingai atakuotų įmonių buvo mažo arba vidutinio dydžio, o vidutinė padarytų nuostolių kaina siekė net 21 659 JAV dolerius.
Karas Ukrainoje – dar viena priežastis apsisaugoti
Dažniausiai verslų svetainės atakuojamos be išankstinių lūkesčių pakenkti bendrovei, o tikroji atakos priežastis kur kas paprastesnė – siekis nemokamai pasinaudoti svetimo serverio resursais. Visgi dėmesys saugumui virtualioje erdvėje turėtų tik augti, ypač, kai geopolitinė situacija darosi tik įtemptesnė. Kartu su karo veiksmais Ukrainoje, priešiškai nusiteikusios grupuotės, einančios išvien su autoritariniais režimais, ieško naujų būdų pakenkti.
Kibernetinės atakos artimiausioje ateityje vis dažniau bus vykdomos prieš įmones, kurios aršiai kritikuoja Rusijos veiksmus, nutraukia verslo santykius ar kitaip aktyviai padeda Ukrainai. Kalbant apie priešiškų valstybių ar jų atstovų mėgstamas priemones, reikėtų atkreipti dėmesį į apsaugą nuo DDoS tipo atakų.
Pirmąjį tokios atakos pavyzdį Lietuvoje jau turime – neseniai būtent šiuo būdu užpulta paramą Ukrainai organizuojanti organizacija „Stiprūs kartu“. DDos tipo atakos yra bene dažniausias ginklas, kurį naudoja valstybiniai dariniai: šio tipo atakų metu svetainė sulaukia itin didelio kiekio užklausų, o tai lemia svetainės perpildymą ir laikiną blokavimą. Kad taip nenutiktų, apsisaugoti padės turinio transliavimo tinklo (CDN) paslaugos ar papildomos ugniasienės diegimas.
Be to, už svetainės saugumą gali būti atsakingas ir atskiras įrankis, nuolatos prižiūrintis, kad svetainė palaikytų atitinkamą saugumo lygį. Naudojantis tokia saugumo priemone, svetainės apsauga automatizuojama: atliekami reguliarūs svetainės patikrinimai, pateikiamos rekomendacijos, iš anksto stabdoma bet kokia kenkėjiška veikla.
Kaip skaitmeninėje erdvėje gyventi saugiau?
Svarbu akcentuoti, jog kasdienėje veikloje susiduriame su situacija, kai net devyni iš dešimties svetainių savininkų dėl svetainės saugumo problemų kreipiasi tik tada, kai kibernetinė ataka pilnai įvykdyta, o programišių tikslai – įgyvendinti.
IT srityje su svetainių nulaužimais ir atakomis susiduriame kasdien, tad rasti visada galiojančias prevencines priemones yra sunku. Praktika rodo, kad specifiniai atvejai reikalauja unikalių sprendimų. Todėl, norint įveikti saugumo iššūkius, reikia žinoti ne tik galimus problemų sprendimo būdus, bet ir svetainės pažeidžiamumą lemiančius veiksnius.
Dažniausiai pasitaikanti saugumo spragų priežastis – tai reguliarių programinės įrangos (t.y. turinio valdymo sistemų, dizaino ir įskiepių) atnaujinimų nevykdymas. Savo veikloje susiduriame su ydinga praktika, kai svetainę kuriantys verslininkai mano, jog pagrindinis darbas yra sukurti tinklalapį, o tolimesnė jo priežiūra – nereikalinga.
Visgi noriu priminti, kad net ir moderniausia programinė įranga po tam tikro laiko tampa pažeidžiama, atrandamos saugumo spragos ir taip susidaro palankios sąlygos programišiams „nulaužti“ svetainę. Norint apsaugoti savo tinklalapį jau dabar, rekomenduotina kreiptis į jį sukūrusius ar administruojančius asmenis. Svetainės administratoriai geriausiai išmano konkretų puslapį, todėl geba atlikti svetainės atnaujinimus, kurie yra itin svarbus pirmas žingsnis svetainės apsaugojimui.
Kita svarbi prevencinė priemonė – tai visų svetainės naudotojų, kurie gali prisijungti prie svetainės administravimo panelės, reguliarus slaptažodžių keitimas. Kad ir kaip akcentuojamas šis žingsnis, problema išlieka gaji: 64 proc. žmonių naudoja tuos pačius slaptažodžius keliose paskyrose, todėl nulaužus vieną iš jų, kyla pavojus, jog programišiai turės priėjimą prie beveik visų, konkretaus žmogaus naudojamų, paskyrų. Norint to išvengti – patartina naudoti dvigubą prisijungimo autorizaciją, jeigu tai padaryti leidžia naudojama turinio valdymo sistema.
Be to, nemažiau svarbu ir reguliariai atliekamas svetainės duomenų kopijos išsaugojimas. Labiausiai apmaudu būna tomis situacijomis, kai norint atstatyti svetainę, galimas tik vienas sprendimas – pilnas svetainės perkūrimas, pradedant nuo nulio. Taip yra dėl to, kad net ir dabar, kai kibernetinis saugumas yra nuolat prioretizuojamas, tik kas antras svetainės turėtojas pasirūpina pakankami atnaujinta svetainės duomenų kopija. Tokia situacija yra ne tik apmaudi, bet ir nuostolinga: pilnas svetainės perkūrimas reikalauja papildomų laiko ir finansinių investicijų.
Apibendrinant, nėra vienintelio visada gelbstinčio metodo, leidžiančio jaustis absoliučiai saugiam. Kita vertus, norintys kiek įmanoma sumažinti galimų atakų žalą, turi galvoti apie sisteminį prevencinių priemonių taikymą. Visgi į mūsų kasdienybę turi ateiti ne tik techniniai įrankiai, bet ir požiūrio į virtualius pavojus kaita. Ateityje tikrai saugiai jausis tie, kurie išsiskirs kibernetinio saugumo kultūros akcentavimu.
Vytenis Grajauskas yra interneto prieglobos kompanijos „Interneto vizija“ IT saugumo administratorius
