Pareigūnai, nuolat stebintys skaitmeninę erdvę, didesnį pranešimų suaktyvėjimą fiksavo prieš „Pride“ eitynes. Jautriomis temomis išlieka klausimai, susiję su karu Ukrainoje bei Izraelio ir Palestinos konfliktu.
Neapykantos kalba yra apibrėžta Baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje, tai yra kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Dažniausiai identifikuojamas viešas tyčiojamasis, niekinimas, skatinama diskriminacija ar kurstoma neapykantą prieš tam tikros grupės asmenis pagal amžių, lytį, seksualinę orientaciją, neįgalumą, religiją ir t.t.
Draudžiamų simbolių naudojimo pažeidimai apibrėžti Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnyje. Tai yra nacistinių, komunistinių, totalitarinių rėžimų simbolių platinimas ir demonstravimas. Pasak Virtualaus patrulio atstovo, dažniausiai pastebimas komunistinių simbolių (kūjis su pjautuvu) ar Georgijaus juostelių naudojimas.
Pranešimų padaugėjo prieš „Pride“ eitynes
Virtualus patrulis tiek proaktyviai nuolat stebi įvairius kanalus, tiek gauna pranešimus iš galimus pažeidimus pastebėjusių žmonių.
„Skaitmeninę erdvę stebime jau trejus metus. Nuolat tikriname tam tikras feisbuko grupes, naujienų portalų paskyras ar piliečių pastebėtus pranešimų šaltinius. Potencialių pažeidimų suaktyvėjimą pastebime prieš įvairius visuomenėje jautriai vertinamus įvykius. Kaip vieną iš paskutinių pavyzdžių galima paminėti birželio pradžioje vykusias „Pride“ eitynes.
Tuomet savaitę iki renginio pastebėjome neapykantos kurstymą komentaruose po naujienų portalų pranešimais – buvo skatinama susidoroti, panaudoti fizinį smurtą dėl seksualinės orientacijos“, – teigia Tomas Špigelskis, Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos Prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas.
Pareigūno teigimu, virtualioje erdvėje kartais pastebimas neapykantos kurstymas iš abiejų konflikto tarp Izraelio ir Palestinos palaikymo pusių. T.Špigelskis atkreipia dėmesį, kad po karo Ukrainoje pradžios pasitaiko prieš rusų ir ukrainiečių tautybės žmones nukreiptos neapykantos kalbos.
Draudžiami simboliai
Policijos pareigūnas pastebi, kad draudžiamųjų simbolių naudojimo motyvu išlieka nostalgija sovietmečiui ar taip išreiškiamas palaikymas Rusijai. Tai komunistinė simbolika – kūjis su pjautuvu arba Georgijaus juostelės.
„Netgi persidalinimas asmeninėje feisbuko paskyroje kito žmogaus paviešintu draudžiamu simboliu taip pat gali būti laikoma pažeidimu“, – pastebi T.Špigelskis.
Skaitmeninės erdvės monitoringą vykdantys pareigūnai suranda didžiąją dalį informacijos, ją įvertina ir tuomet perduoda kolegoms, kad būtų kaip įmanoma paprasčiau atlikti tyrimą dėl galimo pažeidimo.
Gyventojai, matydami pažeidimus elektroninėje erdvėje, gali pranešti apie tai privačia žinute soc. tinkle „Facebook“ sukurtame puslapyje.
Suaktyvėjo po siūlymo atsisakyti rusų kalbos mokyklose
Potencialių kibernetinių grėsmių stebėseną tamsiajame internete, įvairiose soc. tinklo „Telegram“ grupėse prevenciškai atlieka ir Vilniaus savivaldybės komanda.
„Dažniausiai priešiškai nusiteikusių grupuočių suaktyvėjimą pastebime po įvairių politinių pasisakymų ar sprendimų, susijusių su Rusija ar Kinija. Pavyzdžiui, po žinių apie siūlymą atsisakyti rusų kalbos mokymo mokyklose ar po žiniasklaidoje pranešamų naujienų apie Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimą“, – pasakoja Jonas Pidkovas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Inovacijų technologijų grupės vadovas.
Eksperto teigimu, tuomet forumuose buriasi komandos, kuriami planai, kaip būtų galima skaitmeninėje erdvėje pakenkti tam tikroms institucijoms – „nulaužti“ puslapius ar sistemas. „Tuomet mes įdėmiau stebime situaciją, ką planuojama pulti, ar mokyklų tinklą ar savivaldybės polapį ir atitinkamai reaguojame“, – teigia J.Pidkovas.
Dalinasi potencialių kibernetinių grėsmių požymiais
Kibernetinio saugumo specialistai pastebi, kad tiek neapykantą kurstančios kalbos vartojimą, tiek draudžiamų simbolių naudojimą, galima įtraukti į kibernetinių saugumo grėsmių sąrašą.
Pasak Viliaus Benečio, kibernetinės saugos įmonės „NRD Cyber Security“ direktoriaus, kibernetinio saugumo grėsmės šaltiniu visuomet yra žmonės. „Vieni tai daro dėl asmeninių paskatų ir siekdami daugiau adrenalino, kiti – dėl finansinės naudos, treti – siekdami strateginių šalių interesų. Tikėtina, kad nemaža dalis dezinformacijos, neapykantą kurstančios kalbos ar simbolių skleidžiama konkrečios šalies užsakymu, pavyzdžiui, Rusijos ar Baltarusijos, vykdant informacines atakas socialiniuose tinkluose“, – pastebi kibernetinio saugumo ekspertas.
„NRD Cyber Security“ ekspertai taip pat atlieka kibernetinių grėsmių žvalgybą. Lietuvoje dirbantys analitikai kibernetinių grėsmių žvalgybą atlieka nuolat. Įsifiltruojama į tamsiojo interneto forumus, socialinio tinklo „Telegram“ grupes, stebima informacija viešai internete prieinamuose diskusijų ir skelbimų forumuose, soc. tinkle „X“.
Šiuo metu įmonė kartu su Vilniaus savivaldybe įgyvendina „SOCshare“ projektą, kuris leidžia surinkti ir dalintis kibernetinių atakų ir įsilaužimų požymiais bei atpažinti ir reaguoti į potencialios grėsmės indikatorius.
