15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti

Visame pasaulyje išaugo vėžinių susirgimų skaičius tarp jaunesnių nei 50 m.

Nuo 1990 m. visame pasaulyje smarkiai padaugėjo jaunesnių nei 50 metų amžiaus suaugusiųjų, sergančių vėžiu.
Vizitas pas gydytoją
Vizitas pas gydytoją / 123RF.com nuotr.
Temos: 3 Sveikata Liga Vėžys

„Nustatėme, kad ši rizika didėja su kiekviena karta“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Shuji Ogino.

„Pavyzdžiui, 1960 m. gimę žmonės patyrė didesnę vėžio riziką nesulaukę 50 metų nei 1950 m. gimę žmonės, ir mes prognozuojame, kad šis rizikos lygis ir toliau didės vėlesnėse kartose.“

Tai, kad šiuolaikinėje visuomenėje daugėja vėžinių susirgimų, nėra novatoriška mintis, rašo „Science Alert“.

Mokslininkai jau žino, kad nuo 1940-ųjų ir 1950-ųjų padaugėjo žmonių, sergančių vėlyvuoju vėžiu, t. y. vėžiu, kuris išsivysto sulaukus 50 metų.

Tačiau komanda norėjo išsiaiškinti, ar daugėja ir ankstyvojo vėžio atvejų – tarp jaunesnių nei 50 metų žmonių.

Atliekant apžvalgą buvo analizuojami 14 vėžio rūšių duomenys.

Remiantis pasauliniais vėžio duomenimis, 2000-2012 m. tarp jaunesnių nei 50 metų amžiaus suaugusiųjų daugėjo visų šių vėžinių susirgimų.

Tačiau tyrėjai žengė dar vieną žingsnį į priekį ir peržiūrėjo visus turimus tyrimus, galinčius atskleisti šių vėžio rūšių rizikos veiksnius.

Jie taip pat ieškojo užuominų literatūroje, kuriose būtų aprašytos unikalios ankstyvojo vėžio klinikinės ir biologinės savybės, palyginti su vėlyvojo vėžio, kuris diagnozuojamas po 50 metų, navikais.

Vienas iš didžiausių pokyčių – dažnesnė atrankinė patikra, kuri neabejotinai prisidėjo prie padidėjusio ankstyvojo vėžio aptikimo skaičiaus.

Tačiau mokslininkų komanda pažymi, kad vien tai, atrodo, negali visiškai paaiškinti šių pokyčių, ypač atsižvelgiant į tai, kad kai kurių ankstyvosios stadijos vėžio atvejų daugėja net tose šalyse, kuriose nėra atrankinės patikros programų.

„Taip pat atrodo, kad iš tikrųjų padidėjo sergamumas“, – rašo komanda straipsnyje.

„Iš 14 vėžio tipų, kurių skaičius didėjo, aštuoni buvo susiję su virškinimo sistema“, – aiškino Harvardo medicinos mokyklos epidemiologas Tomotaka Ugai.

„Maistas, kurį valgome, maitina mūsų žarnyno mikroorganizmus. Mityba tiesiogiai veikia mikrobiomo sudėtį, o galiausiai šie pokyčiai gali turėti įtakos ligų rizikai ir pasekmėms.“

Kiti rizikos veiksniai – saldūs gėrimai, 2 tipo diabetas, nutukimas, nejudrus gyvenimo būdas ir alkoholio vartojimas – nuo 1950 m. gerokai padidėjo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais