Tarptautinė astronomų grupė galaktikoms skaičiuoti naudojo „Hubble“ kosminio teleskopo užfiksuotus tolimojo kosmoso vaizdus ir kitus duomenis – naudodamiesi šia informacija jie sudarė žinomos Visatos trimatį žemėlapį, kuriame yra apie 100-200 mlrd. galaktikų. Daugiausiai mokslininkai kliovėsi „Hubble Deep Field“ vaizdais, kurie parodė pačias tolimiausias kada nors teleskopu stebėtas galaktikas.
Tuomet, naudodamiesi naujais matematiniais modeliais, jie apskaičiavo, kur galėtų būti kitos galaktikos, kurios dar nėra nufotografuotos teleskopu. Ir paaiškėjo, kad Visatoje iš tiesų turėtų net 10 kartų dagiau galaktikų, nei žinoma dabar. Tačiau šios nežinomos ir nematomos galaktikos yra arba pernelyg blyškios, arba per toli nuo mūsų, kad jas būtų galima įžiūrėti dabartiniais teleskopais.
„Protu nesuvokiama, kad daugiau nei 90 proc. Visatos galaktikų iki šiol yra nematytos. Kas žino, kokių įdomių savybių atrasime, kai jas įžiūrėsime naujos kartos teleskopais“, – sakė tyrimui vadovavęs Notingemo universiteto (Jungtinė Karalystė) astrofizikos profesorius Christopheris Conselice'as.
Žvilgsnis į tolimąjį kosmosą tuo pačiu yra ir žvilgsnis į praeitį, nes šviesos greitis yra baigtinis ir kosmoso erdvėmis šviesa kai kuriais atvejais iki mūsų keliauja labai ilgą laiką. Tyrimo metu C. Conselice'as žvelgė į tas Visatos dalis, kurios nuo mūsų nutolusios daugiau nei 13 mlrd. šviesmečių atstumu. Žvelgiant taip toli mokslininkai iš dalies matė Visatos evoliucijos vaizdus, tai, kaip ji atrodė daugiau nei prieš 13 mlrd. metų, arba praėjus vos 100 mln. metų po Didžiojo sprogimo.
Jie išsiaiškino, kad ankstyvuoju Visatos egzistavimo laikotarpiu galaktikų buvo netgi daugiau nei dabar. Dauguma jų buvo mažos ir blyškios nykštukinės galaktikos. O Visatai evoliucionuojant, tokios galaktikos jungiasi ir suformuoja didesnius darinius.
C. Concelice'as sakė, kad jų tyrimo rezultatai yra „labai netikėti, nes žinome, kad per 13,7 mlrd. kosmoso evoliucijos metų nuo Didžiojo sprogimo laikų galaktikos augdavo formuojantis žvaigždėms ir jungiantis su kitomis galaktikomis. Daug didesnis praeityje egzistavusių galaktikų kiekis reiškia, kad turėjo įvykti reikšmingų evoliucinių permainų – galaktikų kiekis smarkiai sumažėjo dėl aktyvaus sistemų jungimosi“.
Tyrimo rezultatus publikavo „The Astrophysical Journal“.
