O tai, vertinant iš aplinkos apsaugos taško, yra be galo svarbu. Menko patikimumo stebėsena ir emisijos duomenų klastojimas smarkiai apsunkina įpareigojimo riboti elektrinių ir kitų pramonės objektų taršos ribojimą.
Ir šiuos duomenis matys ne tik aplinkos apsaugos institucijos ar politikai – duomenys bus vieši. Nes kuomet kalbama apie prievolę laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų, visuomenės spaudimas gali būti kur kas aršesnis nei bet kurios politinės jėgos ar inspekcijos. Kai bet koks pilietis pasaulyje galės internete susirasti labiausiai gamtą ir atmosferą teršiančių gamyklų sąrašą, išnyks informaciniai barjerai, trukdantys imtis visuomeninių veiksmų.
Imtis tokių veiksmų tikrai yra pagrindo: anot naujausios pasaulinės ataskaitos apie oro kokybę – State of Global Air – oro tarša yra penktas pagal svarbą mirtingumo veiksnys. Dėl jos pasaulyje kasmet įvyksta 5 mln. ankstyvų mirčių, prarandami 147 mln. sveiko gyvenimo metų, o daugiausiai užterštas oras yra valstybėse su didžiausiais kiekiais iškastinį kurą deginančių elektrinių. Būtent tokių valstybių gyventojams motyvacija kovoti už švarų orą yra didžiausia. Ir dabar jie galės naudoti informaciją kaip vieną iš stipriausių savo ginklų.
„Watt Time“ planuoja savo analizę grįsti viešai prieinamais palydoviniais vaizdais (pvz., pateikiamais Europos Sąjungos „Copernicus“ ir JAV „Landsat“ palydovų tinklų), o taip pat kelių privačių kompanijų, kurios palydovines nuotraukas pardavinėja, duomenimis. Bus panaudoti įvairių bangos ilgių ruožuose veikiančių jutiklių duomenys, taip pat – infraraudonojo spektro duomenys, rodantys šilumos išsiskyrimą.
Palydovines nuotraukas apdoros įvairiausi algoritmai, ieškantys įvairių emisijų pėdsakų. Jau patikrinta į įrodyta, kad didelę taršos dalį galima pastebėti vien tik pagal matomus dūmus. „WattTime“ atstovai tikina, kad naudodamiesi infraraudonųjų spindulių spektro vaizdais jie gali nustatyti kaitrą ties kaminais ir aušinimui naudojamo vandens ištekėjimo vietomis. Jutikliai, gebantys tiesiogiai fiksuoti NO₂ emisijas, šiuo metu yra kuriami, tikino „WattTime“ vadovas Gavinas McCormickas.
Pagal regimų dūmų, kaitros ir azoto dioksido emisijas „WattTime“ gebės išgauti tikslius, realaus laiko emisijų duomenis apie kiekvieną pasaulyje elektrinę ir gamyklą. Be to, įmonės vadovas teigia, kad šiuose duomenyse bus įmanoma išskirti ne tik anglies pagrindo dujų emisijų dydžius, bet ir suskaičiuoti vandens teršalų – nitratų, gyvsidabrio – kiekius.
O kas už viską sumokės?
„WattTime“ pirmasis rėmėjas yra „Google“ filantropinės veiklos padalinys „Google.org“, skyręs 1,7 mln. JAV dolerių dotaciją – dotacijos gavėjas buvo atrinktas per konkursą „Google AI Impact Challenge“.
Dabar „WattTime“ yra Rocky Mountain instituto padalinys. Anksčiau šiais metais ši organizacija pagarsėjo tuo, kad sukūrė programą „Automated Emissions Reduction“ (AER), kuri mašininio mokymosi algoritmais apdorodama realaus laiko elektros tinklų duomenis nustato, kada tiksliai tinklas gamina švariausią elektros energiją. Pagal šiuos duomenis galima automatiškai koreguoti energijos suvartojimą siekiant, kad vartotojai naudotų mažiausiai taršią elektrą (o aumotatiškai koreguoti galima veikimą tokių įrenginių, kaip vandens šildytuvai, akumuliatorių krovikliai, dalis pramoninių įrenginių). AER veikia visiškai automatizuotai, be jokio vartotojų įsikišimo.
Ką šie duomenys duos?
Viešai prieinama elektrinių ir gamyklų taršos informacija suteiks naujų įrankių ir galimybių mažinti taršą. G.McCormickas išskyrė kelis įrankius.
Kiekvieno su tarša susijusio įstatymo ar tarptautinio susitarimo pagrindas yra stebėsenos rezultatai ir jų verifikavimas. Daugelis pasaulio valstybių ar atskirų jų regionų, manoma, smarkiai dirbtinai sumažina taršos duomenis. Dėl to kuriasi visuotinio nepasitikėjimo atmosfera. Nuo šiol „WattTime“ duomenimis bus galima remtis kaip patikimu, nešališku, nepriklausomu trečiųjų šalių informacijos šaltiniu apie kiekvieną pasaulio elektrinę ar gamyklą, todėl nebebus galima manipuliuoti vietoje surašytomis ataskaitomis. Skaidrus trečiosios šalies pateiktas taršos duomenų verifikavimas padidins pasitikėjimą, kad reguliatoriai ir derybininkai pasieks norimų rezultatų.
Realiu laiku gaunami taršos duomenys leis įdiegti AER sistemą bet kurioje pasaulio vietoje, nesikliaujant pačių valstybių ar atskirų elektrinių pateikiamais duomenimis.
Realiu laiku analizuojami, visuomenei prieinami atviri duomenys paskatins energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių ir užpildys taršos stebėjimo spragas net tose šalyse, kurių pateikiami duomenys iš pirmo žvilgsnio atrodo patikimai.
Ir galiausiai, ši sistema paviešins didžiausius teršėjus ir didžiausius melagius. Daugiau jokia valstybė ir jokia elektrinė negalės slėpti savo tikrųjų taršos duomenų. O visuomenei bus labai paprasta tuos melagius ir teršėjus surasti bei juos paspausti.
