Šiame straipsnyje pateiksime atsakymus į kai kuriuos klausimus, kurie padės geriau suprasti, kas vyksta telekomunikacijų pasaulyje.
Mobiliojo ryšio kartos: kuo skiriasi 2G ir 3G?
Trumpiniais 2G arba 3G supaprastintai vadinamos mobiliojo ryšio kartos. 2G arba GSM (Global System Mobility) – seniausia iki šiol veikianti mobiliojo interneto technologija, kuri buvo sukurta balso paslaugoms.
Patobulintas HSPA + leido pasiekti spartą iki 7,2 Mbps, o naujausios dabartinės technologijos – net iki 42 Mbps.
Ją Lietuvoje 1995 m. pristatė „Omnitel“. Vėliau GSM taip pat atsirado galimybė perduoti ir mobiliuosius duomenis. Tiesa, tuometinė sparta buvo nepalyginama su dabartine ir tesiekė iki 9,6 Kbps (kilobito per sekundę).
Patobulinta 2G technologija vadinosi GPRS arba 2,5 G ir leido duomenų parsiuntimo ir išsiuntimo spartą padidinti iki 80 Kbps.
Paskutinysis GSM atnaujinimas, pavadintas EDGE (2,75 G), leido pasiekti iki 236,8 Kbps duomenų parsisiuntimo spartą. EDGE buvo skirtas daugiausiai duomenų atsisiuntimui – duomenų išsiuntimo greitis su EDGE buvo bent keturis kartus mažesnis.
1999 m. pasaulyje, o 2003 metais Lietuvoje, pristatyta nauja ryšio karta – 3G arba UMTS (Universal Mobile Telecommunications Standard). Duomenų išsiuntimo sparta su 3G teoriškai turėjo siekti 384 Kbps, nors realybėje buvo maždaug 100 Kbps.
Nuo šios technologijos patobulinimo – HSPA, dar vadinamo 3G + – duomenų išsiuntimo, tiek ir atsisiuntimo spartos ėmė augti ir žvėriškais tempais. Patobulintas HSPA + leido pasiekti spartą iki 7,2 Mbps, o naujausios dabartinės technologijos – net iki 42 Mbps.
Kas yra LTE ir LTE Advanced?
4G arba LTE (Long-Term Evolution ) – ketvirtos kartos patobulintas belaidės komunikacijos didelio dydžio duomenų standartas, pritaikytas mobiliesiems telefonams. Analogiškas standartas, kuris naudojamas bevielio ryšio duomenų perdavimo tinklams, vadinamas „Wi-Max“.
Teoriškai 4G turėtų leisti pasiekti greitį iki gigabito per sekundę ar dar daugiau.
Lietuvoje pirmoji 4G paslaugas pradėjo teikti „Omnitel“, kuri silpnu signalu dabar yra padengusi daugiau nei 80 proc. Lietuvos teritorijos. Nuo šių metų pradžios 4G paslaugas oficialiai teikia ir „Tele -2“. 4G ryšio paslaugas greitai oficialiai pradės teikti ir „Bitė“. Šiuo metu kai kurie „Bitės“ vartotojams pasiekiama maždaug 200 4G ir patobulintos šios technologijos versijos – 4G+, kuri vadinama LTE Advanced, tačiau oficialiai apie jas nepaskelbta.
Pirmoji Lietuvoje apie planus įdiegti 4G + praėjusių metų vasarą paskelbė „Bitė“, o „Omnitel“ užbėgo už akių: iš pradžių buvo teigiama, kad „Omnitel“ Lietuvoje atlieka 4G + bandymus visai „TeliaSonera“ grupei, o metų pabaigoje bendrovė ėmė tiekti ryšį ir visiems vartotojams.
Tiesa, duomenų atsisiuntimo ir išsiuntimo greitis, kurį telekomunikacijų operatoriai apibūdina kaip 4G +, teoriškai toks nėra – kaip atkreipia dėmesį Ryšių reguliavimo tarnybos Radijo ryšių departamento direktorius Mindaugas Žilinskas, pagal Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos ITU pirminę nuostatą, 4G prasideda nuo 1 Gbps nejudantiems arba mažo mobilumo vartotojams (judant greitai sparta turi būti didesnė nei 100 Mbps). Taigi iš esmės 4G technologija ir prasideda nuo to, kas dabar vadinama LTE Advanced.
„Omnitel“ savo naudojamai technologijai sugalvojo ir visiškai naują pavadinimą – 4G + +, kuri leido pasiekti beveik 300 Mbps greitį.
„Lietuvoje šiuo metu diegiamos kelios LTE Advanced versijos. „Bitė“ įdiegė vieną, „Omnitel“ – naujesnę, ir dėl to uždėjo papildomą pliusiuką. Tai – truputį vėlesnė LTE standarto modifikacija“, – aiškino M.Žilinskas.
Kokie telefonai palaiko 4G +?
Kol kas 4G + greičio privalumus pajusti galima tik su keliais telefonais. „Omnitel“ oficialiai kaip 4G + telefoną jau reklamuoja „Samsung Galaxy Alfa“. Kiti 4G + palaikantys telefonai – „Huawei Ascend Mate P7“, LG – G3, programinės įrangos atnaujinimus turntys „Samsung Galaxy Note 4“, „Samsung Galaxy S5“ ir dar keli modeliai. Kai kuriuos iš šių telefonų turintys vartotojai, priklausomai nuo operatoriaus, taip pat jau gali naudotis 4G +.
Kokybiškam naršymui internete, vaizdo įrašų peržiūrai ir net duomenų parsisiuntimui pilnai užtenka ir 4G ar senesnės kartos interneto.
Tiesa, reikia paminėti, kad kokybiškam naršymui internete, vaizdo įrašų peržiūrai ir net duomenų parsisiuntimui pilnai užtenka ir 3G + interneto. Tai puikiai iliustruoja ir vieno JAV telekomunikacijų operatoriaus pavyzdys, kuris itin sparčią 3G + kartos technologiją reklamuoja kaip 4G.
4G + pasitarnaus tuomet, kai reikės sustiprinti ryšio signalus pastatuose, taip pat šios technologijos potencialas slypi vaizdo ir garso duomenų peržiūrai realiu laiku.
Tačiau naujų 4G + technologijų diegimo naudą gali pajusti ir jų neturintys vartotojai – operatoriai diegdami technologijas turi išplėsti tinklo talpas, todėl vartotojai pasiekia didesnę greitaveiką.
Kas yra dažnis?
Signalai į mobiliuosius įrenginius perduodami dažniais, kurie yra itin aukšto dažnumo juostoje.
Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, Lietuvos mobilieji operatoriai juostas GSM, UMTS ir LTE paslaugoms teikti naudoja 800 MHz, 900 MHz, 1800 MHz, 2100 ir 2600 MHz dažnio juostas.
Kuo didesnis dažnis skaičiais, tuo trumpesnis jo sklidimo atstumas. Taigi tokie dažniai kaip 800 ar 900 naudojami kaimo vietovėse, 2100 ar 2600 – miesto.
Skirtingi dažniai naudojami skirtingoms technologijoms.
„Viskas turi būti harmonizuota – siekiama unifikuoti aparatūrą, dažnių juostą, kad būtų sudaryta kaip galima platesnė erdvė, kurioje dirba tos pačios technologijos. Operatoriai Europoje ir Lietuvoje taip sutarę, kad 900 dažnį palieka GSM ir UMTS, 1800 – GSM ir LTE, 2100 – tik UMTS, o 2, 6 – LTE“, – pasakojo M. Žilinskas.
