Virtualus pasaulis
Nėra visuotinai priimto tikrojo „metavisatos“ apibrėžimo, išskyrus tai, kad tai yra technologija, kuri, kaip manoma, ateityje pakeis internetą – taps jo „įpėdiniu“. Silicio slėnio metavisatos šalininkai kartais remiasi rizikos kapitalo investuotojo Matthew Ballo, išsamaus „Metavisatos pradžiamokslio“ autoriaus, aprašymu:
„Metaverslas – tai platus nuolatinių, realiuoju laiku atvaizduojamų trimačių pasaulių ir simuliacijų tinklas, kuris palaiko tapatybės, objektų, istorijos, mokėjimų ir teisių tęstinumą. Taip pat kurį sinchroniškai gali patirti neribotas naudotojų skaičius, kurių kiekvienas turi individualų buvimo jausmą“, – savo knygoje rašo jis.
„Facebook“ šį keistą konceptą apibūdina kiek paprasčiau, teigdamas, kad „metavisata yra virtualių erdvių rinkinys, kurį galite kurti ir tyrinėti kartu su kitais žmonėmis, kurie nėra toje pačioje fizinėje erdvėje kaip ir jūs.“
Jeigu esate matę 2018 m. filma „Oazė: Žaidimas prasideda“, įsivaizduoti metavisatą jums turėtų būti dar lengviau. Tai skaitmeninis, virtualus pasaulis (arba pasauliai, sujungti tarpusavyje), imituojantis realybėje mums pažįstamus procesus (tarkime, pastatus, erdves), tik pridedantis funkcijų, kurių realybėje įvykdyti nebūtų įmanoma (tai jau priklauso nuo kūrėjų fantazijos, bet vienas paprastas pavyzdys – skraidymas).
Į tokį pasaulį būtų galima patekti iš savo namų, užsidėjus ausines, akinius, o galbūt ir rūbus, fiksuojančius jūsų judesius ir perkeliančius juos į metavisatą.
Dauguma žmonių įsivaizduoja, kad naudodamiesi juo turėtumėte 3D avatarą – savo atvaizdą. Tačiau kadangi tai vis dar tik idėja, nėra vienos sutartos metavisatos apibrėžties.
Kaip čia atsirado „Facebook“?
„Facebook“ metavisatos kūrimą padarė vienu iš svarbiausių savo prioritetų. Kompanija greitu metu planuoja pakeisti savo bendrovės pavadinimą, kad jis atspindėtų dėmesio nukreipimą į metavisatos vystymą.
Taip pat vos prieš porą dienų „Facebook“ paskelbė apie planus įdarbinti dar 10 tūkst. darbuotojų, kurie dirbs su metavisata Europoje.
„Facebook“ kuria VR programėles, skirtas socialiniams pasisėdėjimams ir darbo vietoms, įskaitant tas, kurios sąveikauja su realiuoju pasauliu.
Neseniai kompanija taip pat investavo 50 mln. dolerių į pelno nesiekiančių grupių finansavimą, kad padėtų „atsakingai kurti metavisatą“.
Manoma, kad metavisatos kūrimas užtruks apie 10–15 metų.
Bet mes jau turime kompiuterinius žaidimus
Taip, tai tiesa, internetiniuose daugelio žaidėjų žaidimuose bendri interaktyvūs pasauliai egzistuoja jau kelis dešimtmečius. Jie nėra metavisata, tačiau turi tam tikrų bendrų idėjų.
Pastaraisiais metais „Fortnite“ išplėtė savo produktą skaitmeniniame pasaulyje rengdama koncertus, prekės ženklo renginius ir kt.
Kiti žaidimai taip pat artėja prie metavisatos idėjos. Pavyzdžiui, „Roblox“ yra tūkstančių atskirų žaidimų, sujungtų su didesne ekosistema, platforma.
Visgi, skirtingai nuo dabartinės virtualios realybės, kuri dažniausiai naudojama žaidimams, metavisatos virtualus pasaulis galėtų būti naudojamas beveik viskam – darbui, pramogoms, koncertams, kelionėms į kiną ar tiesiog linksmybėms.
Taip pat pažangesniems skaitmeniniams pasauliams reikės geresnio, nuoseklesnio ir mobilesnio ryšio – tai gali būti išspręsta pradėjus diegti 5G ryšį.
Tačiau kol kas viskas dar tik pradiniame etape. Dėl metaverslo evoliucijos – jei ji apskritai įvyks – technologijų gigantai kovos artimiausią dešimtmetį, o gal ir dar ilgiau.
