Reikia suprasti, kad kalbėti ir rašyti apie nanodaleles ir dirbtinį intelektą derėtų dviem būdais. Viską dėstyti moksline kalba, kuri supras tik profesionalai. Arba paveikti vaizduotę metaforomis ir humoru. Tikri mokslininkai tai supranta, todėl su svečiais iš Lietuvos kalba kuo paprasčiau.
Sandėlys, kuriame nėra nė vieno žmogaus
Fraunhoferio logistikos ir medžiagų srautų institutas yra įsikūręs Dortmunde. Pasitikę vyrai nuveda į posėdžių salę. Visi rimtais veidais geria kavą ir kažką užsirašinėja. Atidžiai klausosi, bando suprasti.
Instituto atstovai paaiškina, kas yra pramonės revoliucija „Industrie 4.0“. Tai žmogaus ir technikos bendradarbiavimas, kai žmogui įsikišti tenka tik tuomet, kai sistema visiškai sugenda. Iki tol robotai dirba kaip laikrodukai. Reikalui esant dar save ir suremontuoja.
Didžiausias gamyklas kažkada bus galima prižiūrėti per mobilųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį.
Didžiausias gamyklas kažkada bus galima prižiūrėti per mobilųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį.
Tokiam reikalui bendrovė kuria net specialius valdiklius. Juo naudotis dar paprasčiau nei mobiliuoju telefonu.
Čia inžinieriai būtent tai ir kuria – robotus ir jų sistemas, išmaniąsias dėžes, kurios „žino“, ko reikia jose laikomam turiniui. Po ilgų kalbų aprodo patalpas, kuriose iš tiesų vyksta kūryba.
Jau kitame pastate didžiuliame angare jauni inžinieriai pluša prie kompiuterių. Keletas robotų laukia, kada jiems bus įsakyta sekti ant grindų nupieštas linijas. Toks robotas, gavęs signalą, paims iš lentynų reikiamą dėžę ir pristatys ją ten, kur reikia.
Fotografuoti iš labai arti nevalia – tai ateities technologijos, su kuriomis dirba viso pasaulio moksliniai centrai. Tiesą sakant, visi kiti aprašomi dalykai bus dar didesnė paslaptis. Gal dėl to niekas jokių mygtukų nespaudinėja prašalaičių akivaizdoje, vis paminėdami, jog saugumas – svarbiausia.
Šioje bendrovėje bandomos 3D spausdintuvų galimybės. Taip pat „atsispausdinami“ patiems reikalingi dalykai. Pavyzdžiui, čia ilgą laiką buvo tobulinami tokiu būdu pagaminti dronai, kurie turėjo vietoj žmonių sandėliuose kilnoti daiktus.
Pačių dronų institutas nebekuria, nes kiti tai daro geriau. Jų panaudojimo klausimais šiuos inžinierius sunku aplenkti. Toliau stengiasi padėti dronams susigaudyti tarp daugybės lentynų – paimti, nunešti, palikti.
Vėliau pradedi suprasti, kodėl mokslininkai mielai įjungia žaislinius demonstracijoms skirtus dalykus, tačiau beveik nerodo, kaip veikia tikri bandomi robotai, dronai. Juk tai dar paslaptis. Užuomina konkurentams gali būti pragaištinga.
Jau visiems beeinant iš dronų bandymo salės už akių užkliūva keistos plokštelės – jos periodiškai keičia spalvą – iš balkšvos į grafitiškai juodą. Duoda pačiupinėti – kažkas panašaus į plastikines lanksčias plokšteles.
Paaiškina – tai „rytojaus laikraštis“. Gal ne visai rytojaus. Tačiau panašu, jog kuriamas laikraštis, kurį kasdien atsiversime vis kitokį. Tai bus tas pats daiktas, tačiau kasdien jums rodys šviežiausią informaciją. Galbūt nuotraukos jame judės. Akivaizdu, kad šis daiktas nebus skirtas įkurti krosnį.
Duok 30 tūkst, eurų ir būk mokslininku
Kita stotelė – Jülicho mokslinių tyrimų centras. Surasti jį nėra taip paprasta. Čia yra kelio galas, todėl čia atvyksta tik tie, kam pakeliui su aukštosiomis technologijomis. Kiekvienas įeinantis pateikia asmens dokumentą. Prie vartų nuolat budi policija.
Tai yra vienas didžiausių mokslinių tyrimų institutų Europoje, kur atliekami tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai sveikatos, energetikos, aplinkosaugos, informacijos, atominės energetikos srityse.
Viename pastate vyko centro veiklos pristatymas. Kol paveikslėliais buvo rodoma, kaip nanorobotai, nešini gliukozės molekulėmis, aptinka vėžio auglius galvoje, tol buvo aišku.
Ką reiškia švarus oras? Jei kosite, į laboratoriją nebūsite įleistas. Jei rūkėte, tai į patalpas užeisit tik po valandos.
Kai buvo kalbama apie superkompiuterį, kuris beprotiškiems apskaičiavimams gali naudoti tiek elektros energijos kaip visas miestas, smegenys pradėjo braškėti.
O štai klasterių tarptautiškumo didinimas, ateities projektai bei startuolių skatinimo apžvalga visiškai nebetilpo galvoje.
Kai smegenys pradėjo kaisti, jauni mokslininkai nusprendė įtampą šiek tiek sumažinti ir surengė ekskursiją po Helmholtz nanoelektronikos laboratoriją.
Pirmiausia – apavas. Prie durų į pastatą yra masyvus suolas, kurį peržengti reikia pagal instrukciją. Visi ant batų apsiauna polietileninius vienkartinius batus – pakeli koją, apsiauni ir padedi jau kitoje suolo pusėje.
Jau patalpoje mus apšviečia – tai yra ne šiaip sau pastatas. Tai galinga sterili laboratorija, kurią gali išsinuomoti visi mokslininkai. 30 tūkstančių per metus ir visi brangiausi aparatai – tavo paslaugoms ištisus metus.
Visa mokslinė laboratorija yra nemenkos patalpos antrame aukšte. Visas likęs pastatas yra tarsi jo priedai. Pamatas – iš monolitinio gelžbetonio, kad nebūtų jokios vibracijos. Panašiam reikalui tarnauja ir pirmas aukštas.
Viršutinis aukštas skirtas oro cirkuliacijai. Per keliolika sekundžių moksliniame centre pasikeičia visas oras – kruopščiai išvalytas oras. O ką reiškia švarus oras? Jei kosite – į laboratoriją nebūsite įleistas. Jei rūkėte, tai į į patalpas užeisit tik po valandos.
Po patalpas gana dažnai vaikšto patys mokslininkai su grindų skudurais. Juda lėtai lyg zombiai – braukia drėgnais skudurais per idealiai švarias grindis.
Greiti judesiai juk gali sukelti dulkes. Menkiausia dulkė yra per didelė čia kuriamoms mikroschemoms.
Mokslinės patalpos turi vienintelį įėjimą ir daugybę išėjimų. Pastarieji reikalingi kilus gaisro ir dūmų pavojui. Kartoju – oras čia pasikeičia per keliolika sekundžių. Tiek laiko yra ir evakuacijai iš šios uždaros patalpos – bent jau jau iki visą laboratoriją juosiančio koridoriaus.
Dalis patalpos šviesą gauna tik per geltonus langus ir iš geltonų lempų. Tai turėtų suprasti fotografai, kurie ryškina juosteles prie raudonų lempų. Tik geltona šviesa nesunaikina specialaus lako sluoksnio, kuriuo dengiamos naujausios mikroschemos.
Ar žinote, kad čia sukurtos mikroschemos mūsų daiktuose atsiras tik po 25-erių metų? Dabar jos yra tiesiog per brangios masiniam naudojimui.
Kelionę apmokėjo Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerija, tačiau turiniui tai įtakos neturėjo.
