„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Vokietijoje aptiktas 1700 metų senumo „barbaro“ kapas: palaidotas ne vienas

Archeologai Vokietijoje aptiko 1700 metų senumo kapą, kuriame palaidotas Romos imperijos pakraštyje gyvenęs „barbaras“ su vertingomis įkapėmis, tarp kurių – stiklo dirbiniai, keramikos indai ir plonadantės šukos, rašo portalas „Live Science“.
Vokietijoje aptikras 1700 metų senumo „barbaro“ kapas.
Vokietijoje aptikras 1700 metų senumo „barbaro“ kapas. / Paminklų apsaugos tarnybos, Štutgarto regiono tarybos nuotr.
Temos: 1 Kapas

Kape, kuris, kaip manoma, datuojamas IV a. pirmąja puse, rasti maždaug 60 metų amžiaus mirusio vyro palaikai. Jis buvo rastas gegužės mėnesį atliekant kasinėjimus prieš naujų namų statybą Geršteteno kaimo centre, maždaug už 64 km į rytus nuo Štutgarto miesto pietvakarių Vokietijoje, teigiama Štutgarto regiono tarybos pranešime.

Jame teigiama, kad kapas buvo sudėtingai įrengtas ir aptvertas medine kamera, jis buvo vienišoje, bet gerai matomoje vietoje. Tarp įkapių viena stiklinė taurė buvo ypač aukštos kokybės ir galėjo būti gauta iš netoliese esančio romėnų forto Guntijoje, dabartiniame Günzburge, o kitų įkapių ypatybės rodo, kad jos – iš šiauriau esančio Elbės-Zalės regiono dabartinėje centrinėje Vokietijoje.

Barbarų Germanija

Šiaurinė Romos imperijos riba šiame regione – vadinamoji „Aukštutinės Germanijos riba“ – ėjo į šiaurę nuo Geršteteno; už jos buvo žemės, vadinamos „Magna Germania“ arba Didžioji Germanija, kuriose gyveno germanų gentys.

Romos kontroliuojamą teritoriją griežtai saugojo pasienyje esančiuose fortuose, pavyzdžiui, Guntijos forte, įsikūrę legionieriai, tačiau už fortų ribų buvo praktikuojami germaniškas gyvenimo – ir jų laidojimo – būdai.

Romėnai germanus vadino barbarais – graikiškas žodis, iš pradžių reiškęs „kitaip kalbančius žmones“, kurį jie taikė ne romėnams, gyvenantiems už jų teritorijos ribų. Po V a. germanų barbarai, vadovaujami vestgotų ir vandalų, įsiveržė į romėnų žemes pietuose ir pagreitino imperijos žlugimą.

Restauravimo darbai

Gerštetene palaidotas vyras greičiausiai buvo vienas iš alemanų – germanų genčių federacijos, kurios žmonės gyveno netoli Aukštutinio Reino slėnio, teigiama pranešime. Jame taip pat teigiama, kad to meto alemanų kapai regione aptinkami retai. Paprastai jie randami grupėmis po 5–12 asmenų, o archeologai mano, kad gretimoje vietovėje dar gali būti rasti dar du kapai.

Artefaktai nugabenti į netoliese esančio Eslingeno miesto restauravimo dirbtuves.

Kaulai vis dar yra kapavietėje, kad archeologai galėtų juos užfiksuoti, tačiau vieno mirusiojo šonkaulio mėginys jau Manheimo miesto laboratorijoje datavimui radioaktyviąja anglimi. Rezultatai atskleidžia, kad vyras buvo palaidotas tarp 263 ir 342 m., rašoma pranešime.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs