Mokslininkai tikisi, kad, ištyrę surinktus pavyzdžius, galės pateikti įvertinimą, kaip stipriai skirtingos Baltijos jūros vietos šiuo metu yra užterštos mikroplastiku.
„Mokslininkų įvertinimą apie mūsų komandos surinktus vandens pavyzdžius turėtume gauti pakankamai greitai – galbūt net iki gegužės 29 d. vyksiančio „The Ocean Race Europe“ starto Lorjane. Visa įgula nekantrauja, nes puikiai suvokia šios misijos svarbą. Buriuodami skirtingose akvatorijose visi esame ne kartą tiesiogiai susidūrę su jūrų ir vandenynų užterštumu, o Baltijos jūra yra tas vandens telkinys, kuriame buriuojame labai daug. Ji mums be galo svarbi, todėl norime prisidėti prie jos gerovės“,- teigia „The Ocean Race“ „Ambersail-2“ globalios programos vadovas Regimantas Buožius.
Pasak jo, varžybų atžvilgiu jachtoje gabenti net 50 kg sveriančią mokslinę įrangą nėra pats sportiškiausias sprendimas, tačiau visa įgula su šiuo kompromisu sutiko vardan kilnaus tikslo. Įguloje buvo paskirtas atskiras narys, kuris kas 12 val. visuose etapuose lenktynių metu keitė specialius filtrus, kuriais ir buvo fiksuojami skirtingų akvatorijų vandens pavyzdžiai.
Sistema taip pat matavo ištirpusio anglies dioksido kiekį jūroje, jūros paviršiaus temperatūrą bei druskingumą.
Tokie vandens pavyzdžiai mokslininkų tyrimams jau buvo renkami ir 2017-2018 m. „The Ocean Race“ lenktynių aplink pasaulį metu. Vis dėlto, tos akvatorijos, kuriose šiemet vyksta „The Ocean Race Europe“ ir Prologo lenktynės – Baltijos, Šiaurės, Viduržemio jūros bei Atlanto vandenyno pakrantė ties Portugalija – yra dar labai mažai ištyrinėtos. Pasak mokslininkų, surinkti duomenys turėtų išties prisidėti prie aiškesnių žinių apie šių akvatorijų užterštumą mikroplastiku.
„Ambersail-2“ komanda vandens mėginius rinks ir visų trijų dar likusių „The Ocean Race Europe“ etapų metu: Lorjanas-Kaškaisas, Kaškaisas-Alikantė, Alikantė-Genuja.
