Vos dvidešimt penkerių tapęs mokslų daktaru Povilas Dumčius prisipažįsta, kad gimtinėje nežibėjo gerais pažymiais ir tikrai nebūtų patekęs į pavyzdingiausių mokinių dešimtuką. Už esminį lūžį požiūryje į mokslus jis nuoširdžiai dėkingas Amerikos mokyklai.
„Būdamas 15-16 metų, gavau galimybę išvažiuoti į JAV siekti ledo ritulininko karjeros. Nors sportinė karjera pasisuko kita linkme, mokymasis Amerikoje iš esmės pakeitė mano požiūrį į mokslus,“ – sako „Axiometa“ įkūrėjas. Kaip tik ten ir gimė noras siekti akademinių aukštumų.
Šiandien lygindamas Lietuvos ir Jungtinių Valstijų švietimo sistemas, Povilas dalijasi savo patirtimi, kuri išryškina JAV mokyklų individualumo ir lankstumo privalumus.
„Amerikoje, sistema buvo struktūruota taip, kad turėjai įveikti visas disciplinas, be jokių išimčių. Skirtingai nei Lietuvoje, kur praleidus pamoką ar neatlikus namų darbų, paprastai nekildavo jokių pasekmių, amerikietiškoj mokykloje namų darbai sudarė esminę mūsų galutinio įvertinimo dalį. Kiekvienas darbas, nepaisant, buvai toje pamokoje ar ne, turėjo būti atliktas ir įvertintas. Net jei užduotis buvo paskirta rugsėjį ir laiku neatlikta, reikėdavo ją pristatyti kad ir gegužę. Ši sistema neleido nieko praleisti – tiesiog privalėjai sėsti ir padaryti.
Tai ne tik įpratino sistemingai dirbti, bet ir privertė daugiau laiko skirti savarankiškam užduočių sprendimui. Kadangi namų darbai sudarė didžiulę mūsų galutinių pažymių dalį ir buvo privalomi, norint užbaigti mokyklą, turėjome atlikti juos visus, nepriklausomai nuo aplinkybių. Ši sąlyga privertė mokytis nuosekliai gilinantis į kiekvieną dalyką tęstinio mokymosi procese, o ne įtemptai ruošiantis vieninteliam dideliam egzaminui metų gale.
Egzaminai patys savaime nebuvo lemiami, kartu su namų darbais jie sudarė dalį baigiamojo pažymio. Taigi norint baigti mokyklą, reikėjo dirbti ištisus metus, o egzaminai veikiau buvo formalumas, leidžiantis įtvirtinti žinias be papildomo streso, kadangi viskas jau buvo pasiekta ir aišku.“
Povilas pabrėžia popamokinės veiklos svarbą: „Buvome itin įsitraukę į sportą ir kitas veiklas – krepšinį, šaudymą iš lanko, bėgimą. Turėjome puikią infrastruktūrą ir aibę galimybių rungtyniauti su kitomis mokyklomis, gal tai ir nėra didelė naujovė, tačiau pati paskata ir prieiga buvo ypatinga. Pavyzdžiui, keli anatomijos mokytojų kartu buvo ir mano lengvosios atletikos treneriai. Tokia nuostata leido pažinti juos iš arčiau, užmegzti asmeninį ryšį ir skatino uolumą jų pamokose – tiesiog norėjosi atsidėkoti pagarba žmonėms, tiek laiko skyrusiems mano užklasinei veiklai. Ši patirtis suteikė papildomos motyvacijos“.
Povilas dalijasi, kaip Amerikos mokykla išugdė visai kitokį požiūrį į mokymąsi. Nors mokyklinė programa iš esmės panaši į lietuvišką, jos pateikimo būdas, asmeninis dėmesys ir neformalus bendravimas su mokytojais ugdė ir žinių troškimą, ir teikė malonumą pačiu mokymosi vyksmu. Povilas sako, kad unikali Amerikos mokyklos struktūra atvėrė jam platesnes galimybes: „Kadangi kiekvienas mokinys individualiai rinkdavosi savo tvarkaraštį, turėdavome po aštuonias pamokas per dieną. Žinoma, buvo privalomų dalykų, tačiau vidurinės kursas trukdavo ketverius metus, tad disciplinos būdavo išdėstomos tolygiai per visą laikotarpį, ir vidutiniškai per metus tekdavo apie šešias pamokas. Sutaupęs laiko, ėmiau papildomų matematikos pamokų iš vyresniųjų klasių programos, taip sukaupiau pakankamai įskaitų, kad ketverių metų programą užbaigčiau per trejus metus,“ – aiškina Povilas.
Iškeliaudamas į JAV, Povilas nesvarstė apie mokslus universitete: „Įstojau į aštuonis universitetus, tarp jų ir medicinos, vis dėlto pasirinkau elektros inžineriją Kardife (JK) ir palikau JAV. Inžinerijos studijos, kaip žinia, nėra iš lengvųjų, o pridėjus įvairius studentavimo džiaugsmus, iššūkių netrūko. Šiandien visų detalių jau neprisimenu, tačiau galiu drąsiai tvirtinti – eurekos momentų nestigo: daug skaičiau, mokiausi, kaip ir daugelis studentų, kad įveikčiau visus sunkumus,“ – sako P. Dumčius.
Viską pakeitusi paskaita
Povilas susidomėjo doktorantūros studijomis po vienos paskaitos, išgirdęs apie akustinį kraujo dalelių separavimą – pažangią technologiją, galinčią pakeisti medicinos tyrimų kryptį.
„Po paskaitos buvau taip įkvėptas, kad užsidegiau troškimu prisijungti prie profesoriaus komandos. Darbas prasidėjo šešis mėnesius trukusiais kassavaitiniais pokalbiais, dar tebestudijuojant bakalauro studijose. Susitikdavome kavos, aptardavome mikrofluidikos srities naujoves, technologijų idėjas ir jų įgyvendinimo galimybes.
Ėmiau vis labiau gilintis į šią sritį – skaičiau mokslinius straipsnius, lankiausi onkologiniuose skyriuose, tyrinėjau, kaip ateityje galėtų būti diagnozuojamos ligos. Toks pasirengimas leido ne tik geriau suprasti šią sritį, bet ir iškelti hipotezes, kurias galėčiau patvirtinti arba paneigti doktorantūros studijose. Profesorius dirbo tik su doktorantais, o aš tada dar neturėjau magistro laipsnio, tad teko išlaikyti egzaminą, kad galėčiau įstoti ir pradėti šią kelionę,“ – sako Povilas. Dar priduria, kad doktorantūros studijos buvo žymiai didesnis iššūkis, nei pats tikėjosi.
Doktorantūros tyrimuose didžiausią dėmesį Povilas skyrė ekstra ląstelinių pūslelių (EV) koncentravimo ir izoliavimo metodams tobulinti. EV tai mažytės nano dalelės, atliekančios svarbų vaidmenį tarpląstelinėje sąveikoje, perduodant biomolekules tarp ląstelių. Jų koncentracijos nustatymas – sudėtingas procesas, tad iškilo būtinybė sukurti greitesnį, paprastesnį ir švelnesnį metodą. Taip gimė akustofluidinis ekstraląstelinių pūslelių (ACEV) koncentravimo įrenginys. Jis naudoja interdigitalinius elektrodus ant pjezoelektrinio pagrindo, generuojančio kompleksinę akustinę bangą, ir efektyviai koncentruoja EV.
Povilo technologija buvo paskelbta aukšto reitingo žurnale „Small“ ir pateko ant jo viršelio.
„Studijuodamas turėjau galimybę prisidėti prie kitų kolegų darbų, neseniai išleidome savo grupės sukurtą aparatą, gebantį manipuliuoti vėžio ląstelėmis, apsukti jas 360 laipsnių ir nustatyti branduolio morfologiją“, – sako P.Dumčius
Gyvenimas Kinijos inovacijų centre
Povilas pasakoja apie Kinijoje praleistus metus, iš jų septynis mėnesius Uhane pačiame pandemijos įkarštyje. „2021 m. tyrimams reikėjo pažangesnės įrangos ir išteklių, taip atsirado galimybė tęsti darbus Kinijoje, kur turėjau prieigą prie moderniausių laboratorijų,“ – sako jis.
Uhane Povilas dirbo su šešių žmonių komanda, tirdamas garsą kaip priemonę koncentruoti mažas daleles, tokias kaip egzosomos ar vėžio ląstelės. Vėliau persikėlęs į Šanchajų, jis lankė laboratorijas, švaros kambarius ir tyrimų centrus, semdamasis patirties. „Tai buvo neįkainojama mokslo ir gyvenimiškoji patirtis,“ – priduria jis.
„Po septynių mėnesių Uhane persikėliau į Šanchajų, kur praleidau likusią laiko dalį Kinijoje. Ši patirtis buvo be galo vertinga: kelionės, eksperimentai, darbas tokiame kultūriškai ir technologiškai pažangiame kontekste buvo išties neįkainojami. Nepaisant akivaizdžių kultūros skirtumų, viskas klostėsi gan sklandžiai. Vienintelis dalykas, kurio labiausiai pasigedau, tai geresni kalbos įgūdžiai. Be vietinės kalbos, Kinijos pažinti praktiškai neįmanoma, mokant kalbą, būtų atsivėrusi turtingesnė ir įdomesnė patirtis,“ – teigia Povilas.
Kelerius metus Povilas pristatydavo savo darbus Dyson technologijų centre, kur su kitomis mokslininkų grupėmis rinkdavosi aptarti naujus medicinos prietaisus. Jis taip pat atstovavo Jungtinei Karalystei YOTA renginyje Kroatijoje.
Axiometa Matrix – naujas žingsnis į praktinę inžineriją ir kūrybą
Mokydamasis doktorantūroje, P. Dumčius jau dėstė elektros inžineriją studentams. „Aš mokiau robotikos – kaip sujungti laidus, sensorius, programuoti mikrovaldiklius, kaip suprasti jų vidinę architektūrą ir pan. Tada pamačiau didelį skirtumą tarp to, kaip dėstomi teoriniai ir praktiniai dalykai, ir kaip juos suvokia studentai. Stebėdamas akademinę profesūros pusę ir studentų suvokimą, pamačiau esminę skirtį tarp to, ko tikimasi iš studento, kas jam dėstoma, ir ką jis iš tikro supranta“, – sako P. Dumčius.
Povilas nuo mažens domėjosi elektronika, mėgo kurti ir eksperimentuoti – nuo paprastų schemų iki sudėtingų PCB projektų. Šis pomėgis tolydžio virto aistra kurti sprendimus, palengvinančius kitų kelią į elektronikos pasaulį. Taip atsirado pagrindas sukurti „Axiometa“.
Unikalus sprendimas
Neseniai Vilniuje įvykusiame GameOn renginyje debiutavęs Axiometa projektas kuria atviro kodo elektroniką ir priedus. Pavyzdžiui, neseniai Crowd Supply platformoje jų pristatytas įrenginys BreadBoost-C yra paprastas ir patogus naudoti. Be to, Axiometa siūlo edukacinius rinkinius, tokius kaip „Axiometa Matrix“, skirtus mokymui ir kūrybai elektronikos srityje. Genesis – Axiometa išsiskiria savo moduline ir lengvai suprantama sistema. Skirtingai nuo tradicinių elektronikos rinkinių, ši platforma leidžia išvengti chaotiškų laidų raizgalynės ir suteikia galimybę naudoti daugiau nei 50 standartizuotų modulių bei sensorių. Tai „plug-and-play“ sistema, leidžianti tiek pradedantiesiems, tiek profesionalams iškart įsitraukti į kūrybinį procesą.
Ką galite sukurti su „Matrix“:
- Sujungti modulius: modulinis dizainas nereikalauja lituoti ar turėti papildomų įrankių,
- mokytis realaus pritaikymo: projektai orientuoti į tikras gyvenimiškas situacijas,
- kurti robotus: valdykite motorus, integruokite jutiklius, programuokite judesius,
- kurti žaidimus: sujungę šviesas ir mygtukus, galite kurti žaidimus, iššūkius, garso efektus ir net šviesos muziką,
- integruoti su PC: sukurkite individualias valdymo sistemas, sekite kompiuterio našumą, kurkite personalizuotas sparčiųjų klavišų sistemas,
- Kurti IoT įrenginius: įgalinkite WiFi ir Bluetooth ryšius, automatizuokite namus ar susikurkite oro sąlygų stebėjimo sistemas,
- kurti simuliatorių valdymo pultus: pritaikykite platformą skrydžio ar lenktynių simuliatoriams su papildomais mygtukais, enkoderiais ir ašimis.
Axiometa Genesis Matrix suteikia mokytojams daugybę privalumų mokant elektronikos ir programavimo, ypač klasėje ar mišriame mokymo formate. Ji supaprastina mokymą, leisdama lengviau valdyti didesnį mokinių skaičių, skatinti komandinius projektus ir greičiau įgyvendinti praktinius projektus.
Lengvas jutiklių prijungimas ir aiški struktūra leidžia mokytojams greičiau aptikti ir išspręsti problemas, o tai padeda efektyviau valdyti pamokas. Platforma taip pat idealiai tinka nuotoliniam ar hibridiniam mokymui – mokiniai gali dirbti savarankiškai arba grupėse, o mokytojai gali lengvai stebėti jų darbą ir pateikti instrukcijas. Tai užtikrina greitesnį, labiau įtraukiantį ir struktūruotą mokymo procesą.
„Axiometa“ siūloma platforma idealiai tinka ir tobulai pritaikoma švietimo įstaigoms, nes leidžia išvengti laidų raizgalynės ir supaprastina mokytojų darbą, padedant greičiau surasti ir ištaisyti klaidas. Abstrakčias sąvokas, tokias kaip skaitmeninė ar analoginė įvestis ir išvestis, ji paverčia lengvai suprantamomis ir susietomis su realiu pasauliu. Vietoj įprasto lempučių mirksėjimo, studentai gali sukurti IoT įrenginius, robotus ar šviesoforus, dažnai nė patys nepastebėdami, kaip įsitraukia į mokymosi procesą Ši platforma puikiai pritaikyta nuotoliniam mokymui – aiški struktūra, interaktyvūs moduliai ir lengvai suprantama sąsaja leidžia mokiniams savarankiškai mokytis, spręsti užduotis ir įgyti praktinių įgūdžių, būnant už klasės ribų.
„Axiometa Matrix“ nėra vien tik mokymosi priemonė – tai įrankis, leidžiantis įgyvendinti kūrybines idėjas. Nuo mokyklos klasės/suolo iki profesionalaus inžinerijos projekto – ši sistema sukurta tam, kad kiekvienas, net ir neturintis patirties, galėtų paversti savo sumanymus tikrove.
„Matrix“ platforma nėra skirta išimtinai studentams ar inžinieriams – ji puikiai tinka ir menininkams bei kūrėjams, kurie gali nesidomėti technologijų studijomis, tačiau siekia greitai ir efektyviai paversti savo idėjas interaktyviais kūriniais. Platforma leidžia lengvai ir be didelių pastangų kurti interaktyvias šviesos instaliacijas, garsinius projektus ir net kinetinius objektus, atverdama galimybę susitelkti į kūrybos procesą, o ne techninius niuansus.
Povilas džiaugiasi galėdamas pranešti apie atsinaujinusią „Axiometa“ svetainę ir artėjantį startą „Kickstarter“ bei „Crowd Supply“ platformose.
„Mūsų tikslas – suteikti žmonėms galimybę mokytis, kurti ir tobulėti. Man itin svarbus atviro kodo principas – tai ne tik skaidrumas, bet ir galimybė kurti bendruomenę, auginti kūrėjus ir puoselėti inovacijas. Tikiu, kad Lietuva gali turėti savus ed-tech sprendimus ir produktus, kurie paplistų pasaulyje ir būtų naudojami mokymuisi ir kūrybai. Akivaizdu, jog pasaulyje, o ypač Lietuvoje, katastrofiškai trūksta inžinierių, ir esu tikras, kad tinkami įrankiai ir mokymo metodai gali iš esmės pakeisti padėtį. Tikiuos, kad švietimo sistemoje rasis vis daugiau galimybių, skatinančių jaunuolius ieškoti savo kelio“, – sakė P.Dumčius.
