Vizito metu šalies vadovas apžiūrėjo VU GMC mokslines laboratorijas, tarp jų – COVID-19 tyrimų laboratoriją, kurioje šiemet buvo ištirta daugiau kaip 8000 COVID-19 mėginių, ir šių metų chemijos Nobelio premijos dalimi laikomų prof. Virginijaus Šikšnio CRISPR-Cas9 tyrimų laboratoriją. Po pažintinio vizito svečias susitiko su VU GMC mokslininkais, mokslo centro ir VU vadovais.
Prezidentas Gitanas Nausėda gilinosi į Lietuvos mokslo finansavimo problemas, su mokslininkais aptarė mokslo infrastruktūros plėtros, mokslo reikšmės visuomenėje klausimus.
Susitikimo metu šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuvos mokslininkai yra labai daug nuveikę savo srityse, o jų moksliniai tyrimai juda dideliais žingsniais į priekį.
„Lankydamas lyderiaujančius Lietuvos mokslo centrus dar kartą įsitikinau Lietuvos mokslo potencialu, mūsų šalies mokslininkų pajėgumais ir pasaulinio lygmens pasiekimais. Matau, kiek daug mūsų mokslininkai padarė ir kokiais dideliais žingsniais jie juda į priekį. Tačiau svarbu, kad pasiekus šį lygį būtina tapti įdomiems ir komerciškai. Mes turime prielaidas, kurios leistų mums atsispirti ir augti. Tam būtinas valstybės dėmesys mokslui. Mokslo komercializacija – pagrindas keisti ekonomikos modelį į žiniomis paremtą žalią ir inovatyvią Lietuvą“, – teigė šalies vadovas.
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad mokslo komercializavimas neįsivaizduojamas be fundamentinių tyrimų, o jų finansavimas yra per komplikuotas ir gerokai per mažas.
„Komercinis mokslas negimsta tuščioje vietoje, o Lietuvoje mokslo tiriamajai ir eksperimentinei veiklai skiriamų lėšų dalis šiandien sudaro tik 0,9 proc. bendrojo vidaus produkto, tuo tarpu daugelio kitų Europos šalių mokslo finansavimas yra 2–3 proc. BVP. Žinoma, kad su tokiomis biudžetinėmis lėšomis nėra kaip kalbėti apie paskatą fundamentiniams mokslams“, – kalbėjo šalies vadovas.
VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas Lietuvos mokslo potencialą iliustravo primindamas Nobelio premijos chemijos srityje situaciją. VU GMC biochemikas, profesorius Virginijus Šikšnys teoriškai tapo šiais metais apdovanoto atradimo dalimi. Jo pavyzdys turėtų įkvėpti valstybę suteikti didesnį pasitikėjimo kreditą mokslininkams ir investuoti į ambicingus tyrimus bei jiems reikalingą infrastruktūrą.
„Lietuvos mokslininkai yra pasirengę tarptautinio masto proveržiui. GMC ir FTMC tapo tikrai tarptautiniais mokslo centrais, o juose plėtojami nauji pažangūs projektai yra tikros sėkmės istorijos, kurių, neabejoju, visiems Lietuvoje norėtųsi daugiau.
Jeigu norime įsiveržti tarp pačių pažangiausių pasaulio valstybių, turime investuoti į mokslą. Jei išspręstume finansines ir biurokratines problemas, užtikrintume mokslo finansavimo tvarumą, pasinaudotume gera proga įdarbinti šiuo metu gaunamus pinigus, visuomenė galėtų tikėtis didžiulės grąžos iš mokslo“, – pabrėžė VU rektorius.
Nobelio premijos ir naujų rinkimų kontekstas, rektoriaus manymu, yra pagrindas naujoms diskusijoms tarp politikų ir mokslininkų, realistiškai vilčiai, kad mokslas ir švietimas išties gali tapti prioritetine sritimi.
