Nustatyta, kad 0,5–1,1 km gylyje požeminio vandens amžius kinta nuo 0,319 iki 1,157 mln. metų. Žemiau nei 2 km gylio Lietuvos pajūryje požeminio vandens amžius viršija 1,3 mln. metų ribą. Toks senas vanduo pasaulyje aptiktas pirmą kartą. Iki šiol seniausias 1 mln. metų amžiaus požeminis vanduo atrastas Nubijos vandeningame sluoksnyje Egipte ir 834 tūkst. metų senumo Guarani sluoksniuose Brazilijoje.
Inertinės dujos iš požeminio vandens gręžinių išgautos 2012–2013 m. Mėginiai paimti iš septynių giliųjų gręžinių – dviejų Estijoje, tiek pat Latvijoje ir trijų Lietuvoje. Tyrimus atliko žinomi lazerinės fizikos, hidrochemijos ir izotopų geochemijos mokslų šakų specialistai: prof. Werner Aeschbach-Hertig (Heidelbergo universitetas, Vokietija), prof. Roland Purtschert (Berno universitetas, Šveicarija), prof. Zheng-Tian Lu (Argonnes Nacionalinės Laboratorijos Fizikos skyrius, JAV), prof. emeritas Rein Vaikmäe (Talino technologijos universitetas, Estija) ir VU Chemijos ir geomokslų fakulteto prof. Robertas Mokrikas.
Šiuo metu nėra galimybės nustatyti tikrąjį vandens amžių didesniame gylyje nei 2 km, nes dabartiniai fizikiniai radioizotopiniai tyrimų metodai nepajėgūs to padaryti. Tik naujos technologijos proveržis kuriant branduolinės fizikos metodus leis ateityje išspręsti šią problemą.
Tyrimai bus tęsiami vykdant projektą „Integrated Studies of Crustal Permeability Based on Environmental Isotopes, Noble Gases Data and Shallow-Deep Groundwater Mass-Transport Modeling in the Surrounding Area of Ignalina Nuclear Power Plant“ (2016–2019 m., Nr. 20467/R0). Jį koordinuoja Vienoje esanti Tarptautinė atominės energetikos agentūra. VU Chemijos ir geomokslų fakulteto hidrogeochemijos laboratorijoje bus atliekami požeminio vandens cheminės sudėties jonų chromatografijos ir spektrometrijos, cheminės termodinamikos bei filtracijos modeliniai tyrimai. Taip pat planuojama tęsti požeminio vandens datavimus bendradarbiaujant su Hefėjaus mokslų ir technologijos universiteto (Kinija) radiokriptono laboratorija.
Publikacija apie tyrimą ir jo rezultatus išspausdinta prestižiniame žurnale „Geochimica et Cosmochimica Acta“ (IF – 4,5).
