Tai pirma tokio masto ir detalumo analizė, leidusi atskleisti virusų įvairovę atskiroje, gerai žinomoje protistų grupėje, priskiriamoje tripanosomatidėms. Tyrimo rezultatai paskelbti prestižiniame ir gyvybės mokslų srityje viename iš labiausiai cituojamų mokslinių žurnalų „Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America“ (PNAS).
Publikacijoje „Viral discovery and diversity in trypanosomatid protozoa with a focus on relatives of the human parasite Leishmania“ analizuota virusų įvairovė žmogaus parazitams Leishmania artimuose protistuose iš Crithidia, Leptomonas ir Phytomonas genčių. Pasak prof. S. Servos, šie tyrimai itin svarbūs ne tik virusų paplitimui gyvojoje gamtoje įvertinti, bet ir suprasti bendras žmones bei kitus šeimininkus parazituojančių protistų pavojingumo priežastis, mechanizmus, nustatyti naujus virusų atsiradimo būdus ir kelius. Jau anksčiau pastebėta, kad parazituose tarpstantys virusai gali nulemti parazitų pavojingumą (kitaip vadinamą patogeniškumu) tiek žmogaus, tiek vabzdžių ar augalų organizmams.
„Mūsų komanda atliko sisteminę molekulinio lygio RNR virusų iš protistų analizę ir nustatė pilnas genomų sekas. Aptikome naujų, mokslui iki šiol nežinomų virusų, patikslinome daugelio virusų tarpusavio giminingumą, atradome svarbias sąsajas su jų šeimininkų paplitimu gyvojoje gamtoje. Taip pat nustatėme, kad kai kurie virusus pernešantys protistai sukuria sąlygas efektyviai virusų rekombinacijai, kai susidaro nauji virusai. Visa tai labai svarbu bendram supratimui apie virusų plitimą ir galimam jo blokavimui“, – tyrimo rezultatus apibendrino VU GMC mokslininkas.
Jis aiškina, kad virusai plinta jų šeimininkų – parazitų pernešimo metu ir būdu. Tripanosomatidėms priskiriama bent 600 rūšių atstovų, o jau ištirtose rasta didelė virusų įvairovė, tad esamų virusų sklaidos ir naujų atsiradimo galimybės labai didelės. „Svarbu paminėti, kad šie protistai yra universalūs parazitai – jų atstovai aptinkami tiek žinduoliuose (įskaitant ir žmogų), tiek vabzdžiuose, tiek grybuose, tiek augaluose. Kai kurie, pavyzdžiui, Leishmania, pasižymi du šeimininkus – vabzdžius ir žmogų – apimančiu gyvenimo ciklu. Todėl virusų rekombinacija smarkiai padidina jų paplitimo tarp skirtingų šeimininkų galimybes, o poveikis tampa sunkiai prognozuojamas. Šiuo metu tarpvirusinės rekombinacijos blokavimo būdai nėra žinomi“, – teigė prof. S.Serva.
VU GMC mokslininkai kolegoms iš užsienio perdavė molekulinių manipuliacijų metodus – RNR virusų klonavimo metodiką, kuri tapo virusų genomų sekų nuskaitymo pagrindu. Pagrindinis straipsnio autorius D.Grybchukas iš Ostravos universiteto (Čekija) buvo atvykęs ERASMUS stažuotės į tuomečio VU Gamtos mokslų fakulteto Nukleorūgščių biochemijos laboratoriją. Joje svečias susipažino su VU mokslininkų sukurtomis technologijomis, kurias vėliau pritaikė savo tyrimams.
