„Crew Dragon“ klasės erdvėlaivis „Endurance“ trečiadienį pakilo iš Floridos, o maždaug po 30 valandų – 23 val. 1 min. Grinvičo (penktadienį 2 val. 1 min. Lietuvos) laiku – susijungė su orbitine stotimi.
"[Misija] „Crew-5“ džiaugiasi pagaliau atvykusi į Tarptautinę kosminę stotį“, – paskelbė misijai vadovaujanti Nicole Mann, pirmoji Amerikos čiabuvių atstovė kosmose.
„Nekantraujame imtis darbo“, – sakė ji.
Misijoje taip pat dalyvauja japonas Koichi Wakata, amerikietis Joshas Cassada ir rusė Ana Kikina, vienintelė aktyvi Rusijos kosmonautė.
Įgula prisideda prie septynių stotyje jau dirbančių astronautų – dviejų rusų, keturių amerikiečių ir italo.
Prieš dvi savaites amerikiečių astronautas pakilo į orbitinę stotį rusiška raketa „Sojuz“.
Nepaisant vis didėjančios įtampos tarp Vašingtono ir Maskvos po pastarosios invazijos į Ukrainą vasario mėnesį, ilgai planuota astronautų mainų programa nebuvo sustabdyta.
TKS aktyvumo palaikymas tapo viena iš nedaugelio likusių JAV ir Rusijos bendradarbiavimo sričių.
Įtampa tarp Maskvos ir Vašingtono kosmoso srityje smarkiai padidėjo, kai JAV, reaguodamos į invaziją į Ukrainą, paskelbė sankcijų Rusijos aviacijos ir kosmoso pramonei.
Rusija savo ruožtu šią vasarą paskelbė, kad „po 2024 metų“ nori palikti TKS ir pastatyti savąją orbitinę stotį, tačiau tikslios tokio projekto įgyvendinimo datos nenurodė. Analitikai mano, kad Rusijai būtų sunku artimiausiais metais pastatyti savo stotį.
„Roskosmos“ pilotuojamų skrydžių direktorius Sergejus Krikaliovas pirmadienį išreiškė viltį, kad rusų vyriausybė sutiks pratęsti dalyvavimą TKS po 2024 metų. Po „Endurance“ starto jis kalbėjo apie „naujos mūsų bendradarbiavimo fazės“ pradžią.
Buvęs kosmonautas S. Krikaliovas, gerbiamas kolegų amerikiečių, stengiasi mažinti įtampą po buvusio „Roskosmos“ vadovo Dmitrijaus Rogozino anksčiau šiais metais pareikštų grasinimų nutraukti bendradarbiavimą ir leisti TKS nukristi JAV ar Europos teritorijoje.
Šiuo metu TKS negali veikti be šalių bendradarbiavimo, nes amerikiečių pusė yra atsakinga už energijos tiekimą ir gyvybės palaikymą, o rusai – už stoties varymą ir orbitos palaikymą.
JAV nori tęsti veiklą bent iki 2030 metų, o vėliau pereiti prie komercinių stočių.
