Kadenciją bebaigiantis Amerikos reprodukcinės medicinos bendruomenės (ASRM) prezidentas dr. Richardas Paulsonas sako, kad, jo manymu, gimdos persodinimą galima būtų atlikti translytėms moterims, kurios gimė vyrais ir vėliau, taikant medicinines procedūras, pakeitė lytį į moterišką. Kasmetiniame ASRM suvažiavime jis teigė, kad nemato jokių biologinių kliūčių, dėl ko ši apvaisinimo procedūra negalėtų būti atlikta vyro organizme.
„Gali būtų tai padaryti kad ir rytoj. Būtų šiokių tokių iššūkių, bet nematau jokios akivaizdžios kliūties, kuri būtų neįveikiama. Aš asmeniškai įtariu, kad bus translyčių moterų, kurios norės turėti gimdą ir, tikėtina, gaus transplantą“, – cituojamas medikas.
Tačiau kiti ekspertai nurodo, kad gimdos persodinimas nėra įprastinė procedūra netgi moterims nuo gimimo, jau nekalbant apie tas, kurios gimė vyrais.
Gimdos persodinimas, anot Niujorko universiteto Medicinos mokyklos Medicininės etikos padalinio vadovas ir bioetikos profesorius Arthuras Caplanas tvirtina, kad gimdos persodinimas vis dar yra „labai eksperimentinė procedūra“. Tai reiškia, kad yra tikrinamas jos saugumas ir efektyvumas moterims, o jeigu persodinimas ir atliekamas, tai tik kaip eksperimentas.
Dėl to, kad norint suprasti tokios procedūros keliamas grėsmes ir poveikį vaisiui reikalingi papildomi tyrimai, gimdos persodinimo vyrui šiandien pat, anot profesoriaus, būtų neatsakingas. „Ar chirurginiu požiūriu vyrui jau rytoj būtų galima įstatyti gimdą? Na, taip, bet tai būtų visiškai neatsakinga“, – sakė bioetikos ekspertas.
Nicklauso vaikų ligoninės Majamyje (JAV) Vaisiaus slaugos centro medicinos direktorė dr. Saima Aftab sutinka, kad šiandien vaisingumo gydymo sritis dar nėra pasiekusi tokio išsivystymo taško, kad šią procedūrą galima būtų atlikti vyrams.
„Netgi kalbant apie moteris esama priežasčių būti atsargiems. Mes dar toli nuo tokio supratimo lygio, kad galėtume tai saugiai atlikti vyrams“, – sakė medikė.
Gimdos persodinimas yra santykinai nauja procedūra – pasaulyje kol kas yra atlikta tik kiek daugiau nei dešimtis tokių operacijų. Švedijoje medikai yra persodinę devynias gimdas, penkios iš operuotų moterų sėkmingai pastojo ir susilaukė vaikų. Tačiau neseniai JAV atlikta gimdos persodinimo operacija baigėsi nesėkmingai – prasidėjo organo infekcija, tad jį teko pašalinti.
Grėsmių, susijusių su gimdos persodinimų, yra ne viena, sako S.Aftab. Pati chirurginė operacija yra sudėtinga procedūra, kurios metu persodinamas organas turi būti tinkamai prijungtas prie organizmo venų bei arterijų, kad būtų užtikrintas būtinas aprūpinimas krauju. Jeigu kiltų problemų su kraujotaka, organas pradės mirinėti, sakė medikė. Be to, žmonės, kuriems atliekama bet kokio organo persodinimo operacija, turi vartoti vaistus, slopinančius imuninės sistemos veikimą, kad organizmas neatmestų transplanto. Tačiau šie vaistai patys didina grėsmę, kad žmogus susirgs infekcine liga.
Kalbant apie gimdos persodinimą vyrams, atsirastų keletas papildomų grėsmių. Visų pirma, jiems atliekama operacija būtų sudėtingesnė, nes „jų kūno anatomija natūraliai nėra sukurta taip, kad suteiktų vietos ir užtikrintų kraujotaką gimdai“, – sakė S.Aftab.
Be to, vyrai natūraliai negali pasigaminti būtinų hormonų, išsiskiriančių nėštumo metu, tad prieš nėštumą ir iki gimdymo jiems turėtų būti atliekama intensyvi hormonų terapija, o tai keltų papildomų problemų.
Norint patikrinti ekvivalentiškų hormonų dozių vyrams poveikį bei kraujotakos gimdai užtikrinimą veikiausiai reikėtų atlikti tyrimus su gyvūnais, sako A.Caplanas.
Galų gale, jeigu gimda būtų persodinta asmeniui su vyriška anatomija, tas asmuo privalėtų gimdyti Cezario pjūvio būdu, nes vyro dubens kaulai yra visiškai nepritaikyti kūdikio perėjimui. O Cezario pjūvis – taip pat ganėtinai sudėtinga operacija, turinti savų grėsmių. Tiesa, moterys, kurioms buvo persodintos gimdos, taip pat gimdė per Cezario pjūvį, nes gimdymas kelia per didelį stresą persodintam organui, be to, moterys sąrėmių nejautė taip, kaip juos jaučia moterys su savo gimda.
Taigi, šiuo metu asmeniui su vyriška kūno anatomija persodinti gimdą yra per daug rizikinga. „Būtų sudėtinga galvoti, kad tai yra įmanoma artimoje ateityje“, – teigė S.Aftab. Tačiau ji pati pripažino, kad atlikus papildomų tyrimų medikai galėtų pasiekti tokį žinių lygį, jog šios grėsmės gerokai sumažėtų.
