Kalta sistema?
Naujoje „ProPublica“ ataskaitoje apie „WhatsApp“ turinio moderavimo sistemą teigiama, kad tai paprasčiausiai netiesa. Žinojome, kad egzistuoja „WhatsApp“ moderatoriai, kad „WhatsApp“ perduoda metaduomenis teisėsaugai ir kad bendrovė jau seniai dalijasi naudotojų duomenimis. Šioje ataskaitoje aiškiau atskleidžiama praktika, kurią iki šiol „Facebook“ sąmoningai slėpė bandydama vartotojams parduoti į privatumą orientuotą platformą. Programa „WhatsApp“ gali perskaityti kai kurias jūsų žinutes, jei gavėjas apie jas praneša.
ProPublica pažymi, kad mažiausiai 1000 moderatorių, kuriuos samdo „Facebook“ moderavimo sutartį pasirašiusi įmonė „Accenture“, peržiūri naudotojų praneštą turinį, kurį pažymėjo mašininio mokymosi sistema.
Jie, be kita ko, stebi, ar nėra šlamšto, dezinformacijos, neapykantos kalbos, potencialių terorizmo grėsmių, seksualinės prievartos prieš vaikus, šantažo ir „seksualiai orientuoto verslo“. Atsižvelgdami į turinį, moderatoriai gali uždrausti paskyrą, paskirti naudotojui „stebėjimą“ arba palikti ją ramybėje. Šių metų pradžioje „Wired“ paskelbtame straipsnyje „WhatsApp“ vadovas Willas Cathcartas rašė, kad praėjusiais metais bendrovė pateikė „400 000 pranešimų vaikų saugumo institucijoms ir dėl to žmonės buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn“.
Dauguma gali sutikti, kad smurtiniai vaizdai turėtų būti stebimi ir apie juos pranešama. Tačiau „WhatsApp“ moderatoriai „ProPublica“ teigė, kad programėlės dirbtinio intelekto programa moderatoriams siunčia pernelyg daug nekenksmingų įrašų, pavyzdžiui, vaikų voniose. Kai juos pasiekia pažymėtas turinys, „ProPublica“ praneša, kad moderatoriai gali matyti penkias paskutines temos žinutes.
Kaupia duomenis
Savo paslaugų teikimo sąlygose „WhatsApp“ atskleidžia, kad kai apie paskyrą pranešama, ji „gauna naujausias žinutes“ iš grupės ar naudotojo, apie kurį pranešama, taip pat „informaciją apie jūsų naujausią bendravimą su naudotoju, apie kurį pranešama“. Čia nenurodoma, kad tokia informacija, kurią gali matyti moderatoriai, gali apimti telefono numerius, profilio nuotraukas, susietas „Facebook“ ir „Instagram“ paskyras, jų IP adresą ir mobiliojo telefono ID. Be to, ataskaitoje pažymima, kad „WhatsApp“ neatskleidžia fakto, jog kaupia visų naudotojų metaduomenis, neatsižvelgiant į jų privatumo nustatymus.
Žinučių rinkimas prieštarauja dideliam viešam „WhatsApp“ pasirodymui, kurį ji anksčiau šiais metais surengė teisminiame procese prieš Indijos vyriausybę. Kovodama su nauju įstatymu, kuris tikriausiai būtų leidęs Indijos teisėsaugos pareigūnams traluoti įtariamųjų žinutes, bendrovė teigė, kad tai pažeistų bendrovės šifravimą ir žmonių teisę į privatumą.
Bendrovė „WhatsApp“ nepateikė daug aiškumo dėl to, kokį mechanizmą naudoja iššifruotiems pranešimams gauti, tik nurodė, kad asmuo, bakstelėjęs mygtuką „pranešti“, automatiškai sukuria naują pranešimą tarp savęs ir „WhatsApp“.
„Facebook“ sakė „Gizmodo“, kad „WhatsApp“ gali skaityti žinutes, nes jos laikomos tiesiogine žinučių tarp bendrovės ir reporterio versija. Jie pridūrė, kad vartotojai, kurie praneša apie turinį, sąmoningai pasirenka dalytis informacija su „Facebook“ – remiantis jų logika, „Facebook“ šios medžiagos rinkimas neprieštarauja galutiniam šifravimui.
