Tai nebuvo vienkartinis protestas – po pirmojo sėkmingo bandymo skirtingi enciklopedijos moderatoriai D.Trumpo nuotrauką pakeisdavo į penį kelias dienas iš eilės. Įdomu tai, kad dažniausiai tokius enciklopedijos įrašo pakeitimus vykdydavo moderatoriai, besinaudojantys itin senomis paskyromis, kurios kartais būdavo nenaudojamos po kelis mėnesius ar net metus.
Tačiau būta ir rimtesnių problemų: pakeitimai buvo vykdomi ne tik iš moderatorių, o ir iš trijų administratorių paskyrų. Administratoriaus paskyroms yra suteikta daugiau teisių ir galių nei moderatoriams, tad jų padarytus pakeitimus atšaukti yra sunkiau.
Dėl tokių pakeitimų vienas svarbiausių internetinių informacijos apie viską šaltinių atsidūrė sudėtingoje padėtyje. „Wikipedia“ administratoriai atlieka didžiąją dalį sunkaus darbo, dėl kurio ši enciklopedija vis dar veikia ir yra populiari. O be labai nedidelio biurokratinio aparato, aptarnaujančio personalo ir „Wikimedia Foundation“ darbuotojų, šių administratorių nelabai kas begali suvaldyti. Daugeliu tokių nepageidaujamų informacijos keitimo atvejų vienintelis žmogus, galintis apsaugoti nuo puslapio pakeitimo, kurį vykdo kiaulystę iškrėsti sumanęs administratorius, yra kitas administratorius. Tačiau dėl pastarųjų pažeidimų pradėjus riboti administratorių teises kilo nauja susirūpinimo priežastis: gali rastis visiškai nauja automatizuotų išpuolių prieš patikimą informaciją klasė, kuri keltų grėsmę visai svetainei.
Naujoji vandalizmų grandinė yra itin pavojinga dėl to, kaip toli gali nukeliauti vos vieno enciklopedijos puslapio pakeitimas. Vartotojų moderuojama enciklopedija dabar yra pagrindinis informacijos šaltinis „Siri“ ir „Google“ skaitmeniniams asistentams, pagal šią informaciją sudarinėjama gausybė informacinių ataskaitų. Tai reiškia, kad net nekaltas papokštavimas gali išplisti po daugybę kitų interneto puslapių – ir dažnai ten lieka gerokai ilgiau nei pačioje interneto enciklopedijoje. O enciklopediją papildant vis naujomis funkcijomis, ji tampa vis patrauklesniu taikiniu vandalams, todėl „Wikipedia“ kūrėjų bendruomenė priversta iš naujo peržvelgti taisykles, užtikrinančias paskyrų ir puslapių saugumą.
Didžiausią susirūpinimą kelia pavogtos enciklopedijos administratorių paskyros, kurios buvo panaudotos net keliose (bet ne visose) pastarojo metų atakose. Likus kelioms dienoms iki D.Trumpo nuotraukų keitimo peniais vajaus, „Wikipedia“ pradėjo reikalauti dviejų veiksnių autorizacijos jungiantis prie tam tikrų administratorių paskyrų, tačiau net ir to nepakako.
Itin daug susirūpinimo kelia administratoriams priskirta galimybė „self-unblock“, kuri leidžia jiems patiems atsiblokuoti paskyrą, kurią galėjo užblokuoti kiti administratoriai. Tokiu būdu administratoriams norėta suteikti galimybę susigrąžinti savo galimybes be aukštesnės valdžios trukdymo. Tačiau pastarosiomis dienomis būtent toks funkcionalumas pradėjo kelti daugiausiai bėdų: vandalai tokiu būdu pradėjo vengti kitų administratorių pastangų juos sustabdyti ir tęsė vandalizmą tol, kol neįsikišo aukščiau bendruomenės piramidėje esantys asmenys.
Po antros vandalizmo prieš D.Trumpą bangos, „Wikipedia“ pakeitė savo veikimo taisykles, kad taip daugiau nenutiktų, tačiau dėl to radosi netgi rimtesnė bėda, nei kad buvo išspręsta. Nuo praėjusios savaitės „Wikipedia“ administratoriai nebegali atšaukti paskyros blokavimo, paskirto kitų vartotojų: jeigu vandalizmu susižavėjęs administratorius yra užblokuojamas, tai tokiu jis ir lieka. Tačiau jeigu naujoji sistema iš vienos pusės turėtų palengvinti galimybę suvaldyti vandalų paskyras, tai iš kitos pusės vandalas administratorius galėtų užblokuoti visus kitus administratorius bei perimti visą „Wikipedia“ kontrolę iki aukštesnes privilegijas turinčių asmenų įsikišimo, todėl enciklopediją kurianti bendruomenė „unblock“ funkcijos panaikinimą vertina kaip „atominį sprendimą“ ir tokį sprendimą itin audringai aptarinėjo tarpusavyje.
Žinoma, tokio akivaizdžiai piktybiško elgesio tikimybė nėra labai didelė. „Savęs atblokavimo funkcijos pašalinimas anksčiau būtų apsaugojęs nuo kiekvieno vandalizmo atvejo, kuris nutiko šiame tinkle. O prieš ją pastatoma menka galimybė (nors, tenka pripažinti, tokia galimybė realiai egzistuoja), kad bus blokuoti administratoriai, ir ja bandoma kovoti prieš visus teigiamus saugumo pokyčius“, – atsiblokavimo funkcijos panaikinimą gynė vienas iš svetainės administratorių Johnas Cline'as.
„Suprantu, tau patinka teigiamas šio pakeitimo aspektas, bet tu užmerki akis prieš visiškai įmanomą scenarijų, kuris būtų labai nemalonus“, – jam atsakė kitas svetainės administratorius Swarmas.
Automatizuota ataka prieš svetainę būtų itin žalinga dėl to, kad iš administratorių paskyrų daromų veiksmų dažnumas neribojamas. Paprastų svetainės moderatorių darbo „greitis“ yra ribotas, o administratorių – ne. Todėl pasinaudojus įrankiais, leidžiančiais vykdyti automatizuotus pakeitimus, vandalai galėtų puslapius keisti urmu, taip pat vienu akimirksniu jie galėtų užblokuoti visus kitus administratorius ir taip visiškai paralyžiuoti galimybę prižiūrėti svetainę.
„Wikimedia Foundation“ atstovai – tikrieji „Wikipedia“ valdytojai – informavo, kad ateityje iš administratorių ir moderatorių bus reikalaujama kurti naujus, stipresnius slaptažodžius, kad paskyrų informacija nenutekėtų ir galimybių pavogti administratorių paskyras būtų mažiau.
