Įvairiuose technologijų tinklaraščiuose, patarimų kompiuterių vartotojams tinklalapiuose gausu klausimų ir patarimų apie tai, kaip vizualine ir funkcine prasme „Windows 8“ versiją paversti kuo panašesnę į „Windows 7“, kaip grąžinti senesniąją versiją.
„Microsoft“ per kiekvieną „Windows 8“ atnaujinimą į sąsają ir jos dizainą grąžina vis daugiau senesniųjų versijų elementų.
Kol tinklaraštininkai rekomenduoja parsisiųsti programas, leidžiančias kiek pakeisti „Windows 8“ dizainą, susigrąžinti visiškai įprastą „start“ meniu langą, „Microsoft“ per kiekvieną „Windows 8“ atnaujinimą į sąsają ir jos dizainą grąžina vis daugiau senesniųjų versijų elementų.
Po pirmojo atnaujinimo ekrane vėl buvo galima išvysti „start“ meniu mygtuką, po vėlesniųjų sugrįžo ir programos lango sumažinimo į užduočių juostą bei programos išjungimo mygtukai, kompiuterio išjungimo mygtukas vėl atsirado „start“ meniu laukelyje.
„Microsoft“ turėjo per daug drąsos
Naujųjų technologijų žinovo manymu, planuodama naują operacinės sistemos versiją, „Microsoft“ pernelyg entuziastingai orientavosi į nešiojamuosius įrenginius, kurie paprastai yra valdomi liečiant ekraną.
Anot Dž.Paršonio, kompanija turėjo per daug drąsos perkurti visą sąsają. Slankūs elementai, didelis tekstas, antraštė suteikė dizaino vienovę, bet pakišo koją, nes vartotojai įprastose vietose nerado reikiamų dalykų.
„Windows“ sąsaja iš esmės nesikeitė nuo 1990 metų – ketvirtį amžiaus. Ir dabar žmonėms pasakyti, kad tai, ką jie darė 25 metus, nerimta, todėl kompanija sugalvojo gudriau, vargu ar buvo visiškai išmintinga. Kai kurie elementai, kurių buvo atsisakyta, buvo esminiai. Juk darbas kompiuteriu ir nešiojamu įrenginiu su liečiamuoju ekranu skiriasi iš esmės“, – teigia pašnekovas.
Dirbdami kompiuteriu mes naudojame pelę, o kai kurie „Windows 8“ elementai reikalauja gestų, pavyzdžiui, ekrano stumdymo. Atlikti šiuos dalykus pele nėra patogu, todėl, naujųjų technologijų žinovo manymu, kompanija smarkiai „prašovė“, į tai neįsigilindama.
„Kilus triukšmui, pamačius, kad pardavimai nėra tokie geri, kokių galbūt buvo tikėtasi, kompanijai teko atlikti staigias korekcijas. Senosios funkcijos grįžta ir gali būti, kad jų grįš dar daugiau. Tačiau tai visai nejuokinga, nes perėjimas prie smarkiai pakeistos sąsajos gali turėti milijardus dolerių siekiančią finansinę išraišką, o tenka susidurti su faktu, kad tai nevisai pasiteisino“, – kalba Dž.Paršonis.
Naujesnis – nebūtinai geresnis
Nusprendusi kardinaliai pakeisti produktą, tačiau pakankamai gerai nepagalvojusi, ar produkto vartotojai bus pasiryžę pakeisti įpročius, ir taip prašovusi pro šalį yra ne viena kompanija.
Galbūt geriausias iš tokių brangių ir nesėkmingų naujų šūvių pavyzdžių buvo „Coca-Colos“ naujo skonio įvedimas Jungtinėse Amerikos Valstijose.
„Tokia nesėkmė nėra naujiena versle. Noras pateikti naujus produktus, savybes, naują dizainą, naujas idėjas įmones stumia į priekį, tačiau niekas negali būti 100 proc. apsaugotas nuo neigiamos rinkos reakcijos“, – sako Dž.Paršonis.
Anot naujųjų technologijų specialisto, vienas iš ryškiausių tokio nesėkmingo kompanijos sprendimo kardinaliai atsinaujinti pavyzdžių yra „Coca-Cola“.
„Galbūt geriausias iš tokių brangių ir nesėkmingų naujų šūvių pavyzdžių buvo „Coca-Colos“ naujo skonio įvedimas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tuomet paaiškėjo, kad tokių naujovių niekas nelaukia, žmonėms klasikinis „Coca-Cola“ skonis ir jos apipavidalinimas yra didelė vertybė. „Teko skubiai grąžinti klasikinį skonį, o visi pinigai naujam skoniui kurti, pakuoti ir reklamuoti buvo išmesti į balą“, – pasakoja Dž.Paršonis.
