Aimee Mullins – atletė, aktorė ir modelis, gimusi su kaulų formavimosi yda, kojų neteko būdama vos vienerių metų. Šiandien ji turi modernius kojų protezus ir yra viena labiausiai įkvepiančių moterų pasaulyje.
Bobas Radocy rankų neteko automobilio avarijoje, kai šiam buvo 22-eji, tačiau siekdamas grįžti į normalų gyvenimą jis pats ėmėsi tobulinti protezus ir jam pavyko. Šiandien Bobas propaguoja kovos menus, svorių kilnojimą, banglenčių ir snieglenčių sportą, žaidžia krepšinį, ledo ritulį ir golfą, o svarbiausia - savo sėkme įkvepia tūkstančius kitų žmonių. Hughas Herras - nutrūktgalvis alpinistas, būdamas 17-os pripažintas vienu geriausiu ir talentingiausiu JAV kalnų kopinėtojų.
Vos po poros metų H.Herras nušalo ir neteko abiejų kojų. Nepaisant to, netrukus jis grįžo prie savo mėgstamo užsiėmimo su specialiai kopimui į kalnus pritaikytais protezais. Moderni inžinerija, medicina ir tvirta valia ne tik suteikia žmonėms galimybę gyventi visavertį gyvenimą, bet kartais ir padeda siekti naujų aukštumų. Tokių pavyzdžių pasaulyje galybė.
Specialistai pastebi, kad vien JAV kariai per pastaruosius metus vis dažniau renkasi savanorišką amputaciją. Tokios operacijos atliekamos tik jei paciento galūnę kamuoja skausmai, ar ji ilgai negyja. Kartais kariai ištisus mėnesius laukia pagerėjimo ir tikis pakilti ant savų kojų, tačiau gavę medikų patikinimą, kad visiško pasveikimo tikimybė ypač menka, vis dažniau renkasi amputaciją ir protezus.
Manoma, kad tokį karių pasirinkimą lemia jų bendravimas su likimo broliais ir modernių technologijų pažanga. Bioninės pėdos, varomos ličio baterijų, mechaninės, mikroprocesorių valdomos kojos, gebančios nuspėti paciento judesius, anglies pluošto protezai, suteikiantys galimybę siekti asmeninių rekordų bėgime – tai tik maža dalelė to, ką gali pasiūlyti moderni medicina.
Visi šie pavyzdžiai ne tik jaudina, bet ir įkvepia milijonus žmonių visame pasaulyje. Tačiau kas nutiks, kai pavieniai žmonės ar žmonių grupės sieks pakeisti savo galūnes dirbtinėmis ne dėl patirtų traumų, o siekdami tiesiog būti geresni savo sferoje? Žmonės per visą savo egzistenciją siekė būti geriausi, tad priemonės kuriomis šiandien švelninamos patirtos traumos, ilgainiui gali tapti kažkuo panašiu į tai, kaip šiandien suvokiame grožio chirurgiją.
Panašiomis mintimis savo pranešimuose dalijasi ir H.Herras, teigiantis, kad kolegos alpinistai pamatę, ką šis išdarinėja su specialiai kalnuose sutinkamiems iššūkiams pritaikytais protezais, neretai pajuokauja, kad nusipjaus savo sunkias ir ne visada patogias galūnes, kad galėtų pasekti Hugh‘o pavyzdžiu.
Nekalti pokštai gali tapti realybe, o tai neišvengiamai stumtels žmoniją prie naujų incidentų. Modernios bioninės galūnės ir išmanūs protezai kainuoja dešimtis ar net šimtus tūkstančių JAV dolerių, tad net jei žmonija nuspręs žengti į ateitį dirbtinėmis kojomis, šios bus įperkamos toli gražu ne kiekvienam. Net ir išsivysčiusiose šalyse retas kuris galės sau leisti tokią prabangą, o ką jau kalbėti apie trečiojo pasaulio šalis, kuriose šios technologijos nebus pasiekiamos ne tik savanoriams, bet ir likimo nuskriaustiems žmonėms.
Tokie pokyčiai greičiausiai turėtų daugybę kontroversiškų pasekmių. Pavyzdžiui, karyboje dirbtinės galūnės suteiktų ypatingą pranašumą, tad kritus etikos ir įstatymo sukurtiems barjerams, greičiausiai sulauktume ir tikrų tikriausių kovinių kiborgų. Tokie pat pokyčiai greičiausiai prasidėtų ir sporte ar net darbo rinkoje. Įsivaizduokite save konkuruojantį dėl darbo vietos skaičiavimų srityje su asmeniu, kuris savanoriškai į smegenis įdiegė mikroschemą, gebančią akimirksniu atlikti painiausius matematinius veiksmus.
Būtent tokią žmonijos ateitį nagrinėja ir „Square Enix“ studijoje kuriamas žaidimas „Deus-Ex“. Netrukus bus išleista jau penktoji šios fenomenalios žaidimo serijos dalis, kurioje žmonija jau įveikė daugybę augmentacijos etapų.
Žaidimo užuomazgos slypi slaptuose eksperimentuose, kurių tikslas yra sukurti super karį, tačiau vėliau tos pačios technologijos buvo pritaikytos ir civiliams. Galingos korporacijos teikė paslaugą pasaulio galingiesiems, o ilgainiui sukūrė ir ypač pigių kūno patobulinimų, kurie tapo įkandami dažnam norinčiam.
Nenuostabu, kad laikui bėgant žmonės, savo ar ne savo valia pasirinkę dirbtinę galūnę ar kitą patobulinimą, tapo smerkiami tų, kurie puoselėjo natūralumą. Taip pasaulis grimzdo į vieną kruviną incidentą po kito. Dalį šių incidentų sukėlė natūralūs žmonės siekdami išstumti augmentuotuosius iš visuomenės ir paversti juos antrarūšiais žmonėmis, dalį – už savo teises kovojantys kiborgai.
Išskirtinis „Deus Ex“ serijos bruožas – galimybė aktyviai kurti ateitį, rinktis ne tik atsakymus dialoguose, bet ir žaismo būdą. Žaidėjai gali įveikti visą žaidimą nenukovę nė vieno priešininko, arba priešingai – išrinkti ideologiškai patrauklią pusę ir užkurti pragarą jos oponentams. Rugpjūčio 23 dieną į žaidėjų kompiuterius atkeliausiantis „Deus-Ex: Mankind Divided“, leis užmesti akį į 2029-ųjų žmoniją, ją išgelbėti, o svarbiausia – pasiruošti įvykiams, kurie atrodo lyg iš fantastikos srities, bet... tik kol kas.
