Tai – naujas jau visai pasižymėjusių „indie“ kūrėjų studijos „Heart Machine“ žaidimas. Prieš tai jie sukūrė kai kam jau tikrai neblogai žinomą „Hyper Light Drifter“. Na, o „Solar Ash“ yra jau ambicingesnis ir didesnis jų žaidimas, kurį galima laikyti ir bent idėjiniu „Hyper Light Drifter“ tęsiniu.
Iš pirmo žvilgsnio „Solar Ash“ gali priminti šių metų pradžioje pasirodžiusį „The Pathless“. Čia taip pat gana atviras pasaulis, kurį galime laisvai naršyti, grafika ir meninis stilius daugiau abstraktūs, o valdome paslaptingą veikėją, kuri turi įgyvendinti savo misiją.
Bet čia visi panašumai ir baigiasi, nes „Solar Ash“ sugeba išlikti labai individualus ir išskirtinis. Ypatingai, kuo ilgiau ir daugiau jį žaidžiame. Vien kalbant apie tai, kad „Solar Ash“ yra žaidimas, kuriame tiesiog galime čiuožti debesimis. Kada paskutinį kartą matėte ar žaidėte ką nors panašaus?
Sumani žaidimo mozaika
Šiame žaidime mįslinga protagonistė klajoja po tarsi buvusio pasaulio fragmentus ir medžiodama įvairias praeities refleksijas tikisi susidaryti bendrą vaizdą apie tai, kas įvyko, kur jos bendražygiai, kaip išspręsti susidariusią situaciją ir kas yra blogiečiai, o kas – geriečiai.
Įdomiausia tai, kad visas didelis žaidimo pasaulis suskirstytas į atskirus pasaulėlius, kuriuos iš eilės atrakiname. Kiekvienas pasaulėlis – kaip atskira intriga, nes į jį patekę nežinosime nei koks jo bosas, nei kaip tiksliai jį atrakinsime, nei kokiais žaismo elementais konkretus pasaulis paremtas. Todėl žaidime turime 6 atskirus pasaulius ir kiekvieną naršyti nuo pradžių bus įdomu bei apnyks jausmas, tarsi žaistume pusiau naują žaidimą.
Pradinė žaismo schema kiekviename iš pasaulių visuomet bus panaši – turime surasti bazinį tašką, kuriame bus mūsų vedlys ir padės susigaudyti, kiek konkrečiame pasaulyje liko paslapčių, atsakys į rūpimus klausimus ar padės atsistatyti gyvybes. Toliau – viskas priklauso nuo mūsų. Galime naršyti pasaulį ieškodami kitų veikėjų, spręsti jų atskiras siužetines linijas, galime ieškoti užrašų ir narplioti istoriją arba bandyti susirinkti kitų veikėjų paliktas kostiumų dalis bei taip atrakinti naujus galingus sugebėjimus ar kostiumus savo veikėjai.
Primena „Shadow of the Colossus“
Kai visos šalutinės veiklos išsenka, galima imtis spręsti pagrindinių žaidimo galvosūkių, kurie po truputį prižadins pasaulio, kuriame esame, bosą. O kovos su bosais šiame žaidime yra ko gero vienas įspūdingiausių dalykų, nes tai lyg tarpinis variantas tarp žaidimų „Shadow of the Colossus“ ir kažko dar nematyto, nes užsikorę ant jų turėsime būti greiti ir preciziškai tikslūs savo atliekamais smūgiais. Dar įdomu ir tai, kad bosai yra skirtingi ir dažnai skirsis tiek dydžiu, tiek savo išsidėstymu pasaulyje, todėl pavarijuoti kovoje su jais teks ir mums.
Visuose pasauliuose mūsų tykos ir mažesni priešai, kuriuos įveikti gan paprasta – tiesiog spaudinėjant kovos mygtuką arba pasitelkiant įdomesnius veikėjos sugebėjimus, pavyzdžiui, laiko sulėtinimą, greitą šuolį į šoną ir t. t. Bet iš esmės įdomiausia yra vis tiek tyrinėti pasaulius, patiems ieškoti juose netikėtumų ir visus juos narplioti.
Kuo dar „Solar Ash“ išsiskiria iš kitų labiau abstrakčių „indie“ žaidimų? Savo įgarsinimu.
Visi veikėjai, net labai šalutiniai, yra įgarsinti ir tas įgarsinimas spinduliuoja pagyrų vertą kokybę. Tai yra veikėjai įgarsinti juntamai skirtingai, atspindi kitokius charakterius bei tikslus. Dėl to šį žaidimą žaisti vis įdomiau, o jo centrinė mįslė tampa vis paslaptingesnė.
Vizualinis stilius, kuris įstringa
Labiausiai norisi, kad skaitantys šią apžvalgą išsineštų tai, jog „Solar Ash“ gali pasigirti išskirtiniu vizualiniu stiliumi. Na, apie tai daugžodžiauti turbūt ir nereikia – kitoks vizualinis žaidimų stilius arba patinka, arba ne. Bet ką tikrai verta išskirti, tai paties žaidimo pasaulių įvairovę.
Įspūdinga, kad visos 6 planetos ar didieji lygiai yra labai skirtingi. Prieš tai išskyriau, kad kiekviename lygių skiriasi žaismas, bet be jo labai išsiskiria ir didžiųjų lygių spalvinė gama, kuriama nuotaika bei netgi struktūra.
Pavyzdžiui, vienas pasaulis primins tarsi Disnėjaus pilį ir jos prieigas, kuriuose kažkas išjungė šviesą. O kitas pasaulis bus kaip tik labai apšviestas, bet tarpusavyje maišys dykumas ir toksines atliekas. Maža to, visi lygiai sukurti taip, kad atrodytų ir naujai, bet tuo pat metu lyg primintų senus klasikinius žaidimus ar ikonines jų vietas. Už tai „Solar Ash“ kūrėjams verta atiduoti pagarbą.
Galiausiai, „Solar Ash“ yra tikrai rekomenduotinas žaidimas. Pirmiausiai todėl, kad tai, turint omenyje jo vizualinį stilių ir lygius, didele dalimi yra tiesiog patirtis, kurią smagu tyrinėti ar išgyventi. Vien ko vertas laisvas čiuožimas debesimis!
Kita vertus, tai yra ir tiesiog labai gerai sukaltas veiksmo nuotykių žaidimas su paslaptimi, kuriame groja mūsų greitis ir loginis mąstymas sprendžiant skirtingai išradingas užduotis. Taigi, jei kam nors išvardinti dalykai imponuoja – tai tikrai vertas dėmesio ir net įsigijimo žaidimas.
Žaidimas „Solar Ash“, kurį sukūrė studija „Heart Machine“, pasirodė šių metų gruodžio 2 d. konsolėms „PlayStation 5“, „PlayStation 4“ ir asmeniniams kompiuteriams. Šios apžvalgos autorius žaidimą žaidė „PlayStation 5“ konsole, jo kopiją apžvalgai suteikė žaidimo kūrėjai.
