Didieji pokyčiai
Jeigu kalbėtume apie tai, kokie pokyčiai laukia įsijungus „Street Fighter 6“ arba kas šioje dalyje naujo – užtruktume. Geriausia iš anksto nusiteikti, kad šioje dalyje viskas yra iš pagrindų kitaip ir pradėjus žaisti teks kurį laiką mėginti susiorientuoti, kas prie ko.
Pirmiausiai, kūrėjai visą žaidimo turinį padalino į tris dalis. Tai yra „world tour“ arba pirmą kartą serijoje matoma būtent tokia siužetinė kampanija. Toliau – „Battle hub“ arba didžiulė erdvė, kurioje visos internetinės kovos bei kitokios interakcijos vyks su kitais žaidėjais.
Ir, galiausiai, „Fighting ground“ dalis, kurioje rasime daugiausiai muštynių žanro žaidimui įprastų dalykų – treniruotės, arkadinis režimas, kovos prieš kitus varžovus ir t. t. Suprantama, kad norint pilnai išmėginti „Street Fighter 6“ mes turėsime vienodai dėmesio skirti visoms šioms trims dalims, bet apie kiekvieną nuo pradžių.
20 valandų siužetinė kampanija
Taigi, netikėčiausia ir ko gero įdomiausia „Street Fighter 6“ dalis – siužetinė kampanija „World Tour“. Pradėjus žaisti, joje gauname galimybę iki smulkiausių detalių susikurti savo veikėją ir tuomet jis arba ji įmetami į fiktyvų Metro miestą, matytą ir kituose „Capcom“ žaidimuose.
Čia prasideda mūsų susikurto veikėjo kelias į stipriausiųjų Olimpą, o pakeliui mes sutinkame ir visus pagrindinius šios dalies personažus bei narpliojame lengvai intriguojančią paslaptį. Pats „World tour“ režimas yra lyg nedidelis atviras pasaulis, kuriame mes keliame savo veikėjo lygį, įsiveliame į kovas, kurios vyksta tradiciniu „Street Fighter“ principu ir stumiamės per siužetą.
Stebėtina, kad muštynių žaidimas mums siūlo maždaug 15-20 valandų siužetinę kampaniją ir ši laiko žyma neapima visų šalutinių veiklų ar šalutinių misijų. Trumpiau tariant, vien viename iš „Street Fighter 6“ režimų mes galime praleisti tiek laiko, kiek trunka pilnavertis šių laikų veiksmo žaidimas ar net kai kurie RPG žaidimai.
Dviprasmiškas įspūdis
Nors „world tour“ režimo trukmė daro įspūdį, kiek kita kalba – pats turinys. Ar šią siužetinę kampaniją įdomu žaisti? Atsakymai – ir taip, ir ne. Kalbant atvirai, tai yra ko gero lengvabūdiškiausia „Street Fighter“ serijos interpretacija. Sutinkami personažai pateikti daugiau juokingai nei rimtai, todėl ir stilius visos kampanijos metu išlieka labai lengvas, neįpareigojantis.
Tiems žaidėjams, kam tai – ne prie širdies, čia tikrai nebus įdomu. Pats žaismas šiame režime taip pat ganėtinai paprastas – bėgiojame po vidutinio dydžio teritoriją bei vykdome veiklas nuo skirtingų mini žaidimų iki muštynių ar siužetinių vaizdo intarpų. Įdomu nebent tai, kad savo kovos veiksmų arsenalą mes lipdysime iš skirtingų sutinkamų „Street Fighter“ veikėjų, o siužetinės kampanijos metu sutiksime visus 18 personažų, siūlomų šioje dalyje.
Galima ne tik remtis kurio nors vieno personažo baziniais veiksmais, bet specialias atakas maišyti iš skirtingų kovotojų gebėjimų, kas reiškia, kad galime susikurti gana unikalų kovotoją. Galiausiai, nors šis režimas vadinasi „World Tour“, šio pavadinimo išpildymas yra kiek juokingas. Be Metro miesto mes galėsime keliauti po visą pasaulį nuo Prancūzijos ar Italijos iki Brazilijos, tačiau didžioji dalis šių lokacijų bus vos viena nedidelė zona, kurioje stovės sauja veikėjų ir po vieną pagrindinį personažą, iš kurio galėsime mokytis naujų veiksmų.
Kita vertus, jei „Street Fighter“ seriją mėgstate – „World Tour“ režimas taps absoliučiai nauju būdu žaisti šios serijos žaidimą ir sutikti mėgstamus personažus nebūtinai kovos arenoje. Taip pat tiems, kam muštynių žaidimai vis dar yra kažkas naujo, „Street Fighter 6“ pasirinkę „World Tour“ režimą galės po truputį mokytis, kaip kovoti, nes čia kiekviena mechanika pristatoma papildomai ir tai daroma nuosekliai visos kampanijos metu.
Taip pat žaidžiant siūloma rinktis ir palengvintą valdymo bei kovų schemą, kuri leis daug lengviau atlikti net „super“ veiksmus nesipratinant prie klasikinės „Street Fighter“ valdymo schemos.
Žaidime galėsime žaisti kitus žaidimus
Kalbant apie „Battle hub“ režimą, čia taip pat teks praleisti daug laiko. Įdomu, kad šiame „hube“ mes ne tik matysime kitų žaidėjų susikurtus personažus, bet ir galėsime tiesiog leisti laiką lyg kokiame pramogų klube.
Pavyzdžiui, čia sustatytuose arkadiniuose automatuose galėsime tiesiog žaisti originalius senesnius „Capcom“ žaidimus, tarp kurių „Street FIghter II“, „Final Fight“ ir kiti. Jausmas žaidžiant šiuos žaidimus gana netikėtas – tiesiog viename žaidime be jokių pauzių ar sudėtingų paieškų pradedame žaisti kitą žaidimą, kurį bet kada galime išjungti.
Taip pat būdami šioje virtualioje erdvėje galėsime atsistoti prie DJ pulto, keisti savo išvaizdą arba sėstis prie kovų su kitais žaidėjais. Kovų formų čia bus įvairių, tad reikia pasiruošti laiko išbandymui bei jų visų įsisavinimui. Tiesa, žaidimui išėjus vis dar nėra galimybės žaisti „taurnament“ tipo kovų, tad apie jas plačiau pakalbėti vis dar sudėtinga ir šioje apžvalgoje to padaryti negalime.
Režimas klasikos mėgėjams
Galiausiai, „Fighting ground“ žaidimo dalis. Ji tikrai taps atgaiva visiems klasikinio „Street Fighter“ išsiilgusiems žaidėjams, pradedant arkadiniu režimu.
Jame įprastai galėsime pasirinkti personažą ir sužinodami jo arba jos istoriją, peržaisti visas arkadines kovas bei įveikti bosą. Norintiems treniruotis ar labiau pažinti pasirinktus personažus, čia ne tik bus treniruočių režimas, bet ir patogiai sutrauktas dinamiškas kiekvieno veikėjo pristatymas, kurio metu bus parodytas tiek personažo kovos stilius, tiek konkrečios galimybės. Čia rasime ir tradicinį kovų tinkle režimą, tačiau jis bus atskiras nuo „Battle hub“.
Ar verta išmėginti?
Pagirti norisi „Street Fighter 6“ 18 kovotojų sąrašą, nes jame po lygiai tiek naujų kovotojų, tiek serijos gerbėjų pamėgtų senbuvių. Iš sugrįžtančių turime veteranus Ryu, Cammy, Chun Li bei kitus, o naujų veikėjų gretas papildo tiek į bendrą sąrašą įsiliejantys, tiek savo pateikimu netikėti personažai, pavyzdžiui, prancūzė Manon.
Gražios ir visos naujos aplinkos bei kovų arenos, kuriose kovosime su varžovais, tačiau bendrai žaidimo grafinis stilius gali ir nepatikti. Ypatingai, jei kalbėtume apie siužetinę „World Tour“ kampaniją, nes joje kai kurios aplinkos išplaukusios, pernelyg vienodos, o personažai gali atrodyti lyg nepabaigti. Tai galima nurašyti specifiniam žaidimo stiliui, bet jei tokie dalykai kliūna už akies – šio jausmo nepavyks išvengti viso žaidimo metu.
Taigi, grafika šioje dalyje kaip niekada yra skonio reikalas, tačiau tuo pat metu verta turėti omenyje, kad tai ir daugiausiai turinio išleidimo dieną pasiūlęs „Street Fighter“ žaidimas iš visų serijos dalių. Jei esate prisiekęs šios serijos gerbėjas – šeštoji dalis yra neišvengiamas pirkinys, tačiau gali tekti pratintis prie naujų dalykų.
Naujiems žaidėjams tai kaip niekada patogi proga prisijaukinti tiek „Street Fighter“ seriją, tiek muštynių žanrą. Už tai ir už neįtikėtiną turinio gausą verta atleisti „Street Fighter 6“ silpnesnes vietas ir jį išmėginti, net jei iki šiol žiūrėjote skeptiškai.
