„Mūsų kurtas žaidimas „Cooking Fever“ buvo atsisiųstas vartotojų visame pasaulyje daugiau 250 mln. kartų. Jį žaidžia net Khloé Kardashian ir kitos pasaulio įžymybės. Su žaidimo kūrėjais sutiko bendradarbiauti net „Coca Cola“ – žaidime naudojami šio gamintojo gėrimo pilstymo aparatai ir firminės jų stiklinės“, – pasakoja „Nordcurrent“ vyriausiasis dailininkas Marius Pocius. Jis pastebi, kad ši rinka sparčiai auga, o kūrybingai ir nestandartiškai mąstančių žaidimų dailininkų šioje srityje trūksta: „Šių specialistų neruošia nei viena Lietuvos švietimo įstaigų, tad rasti norinčių ir galinčių kurti nėra paprasta. Tai labai specifinė sritis.“
Žaidimų kūrybinis procesas – tai medijų, meno šakų, mokslo, informacinių technologijų ir žinoma – garso dizaino – sintezė. Kiekvieną dieną daugybė žaidimų entuziastų susiburia į komandas studijoje, kad siektų vieno tikslo – kurti nepamirštamą pramogą visam pasauliui.
Dailininkas M.Pocius ir jo kolega Paulius Kaščic prisidėjo prie pasaulinio populiarumo sulaukusių žaidimų kūrimo.
„Abu vaikystėje buvome užkietėję žaidėjai ir mums kildavo mintis – kas gi tuos žaidimus kuria? Dabar tai darome mes“, – savo kelią į žaidimų pasaulį prisimena jų kūrėjai.
Studijos ne pagal specialybę
„Esu baigęs Vilniaus pedagoginio universiteto dailės studijas ir pagal profesiją esu dailės mokytojas, – šypsosi Paulius. – Studijų metu dar nežinojau ką veiksiu gyvenime, o apie karjerą žaidimų industrijoje dar net nebuvau pagalvojęs. Užsiimdavau pavieniais projektais, tokiais kaip – portretai, įvairios iliustracijos.“
Antrasis pašnekovas Marius atskleidžia, kad dailės žinias lavino Šiaulių universiteto menų fakultete ir įgavo dailės ir dizaino bakalauro laipsnį. Ilgai nesidairęs aplink, Marius pasišventė ieškoti savo būsimo darbo Vilniuje: „Niekada negalėjau įsivaizduoti, kad nepatyręs video žaidimų entuziastas ir dailininkas taip greitai ras darbą video žaidimų studijoje.“
Abu dailininkai teigia, kad tikrai nieko nenustebins, sakydami, kad nuo ankstyvos vaikystės domėjosi video žaidimais.
„Visada susimąstydavau, kas gi kuria ir piešia šiuos žaidimus. Būdamas vyresnis lyg ir ėmiau kažkiek gaudytis, kaip kas atliekama, bet pernelyg nesigilinau į darbo galimybes. Net nesusimąsčiau, kad ir pats galėčiau būti žaidimų industrijos dalimi. Visa tai man atrodė nepasiekiama. Galimybė dirbti su video žaidimais man prilygo didelio biudžeto Holivudo filmo kūrimui. Atrodė, kad Lietuva tam yra tiesiog per maža. – pasakoja Marius. – Laikui bėgant Holivudas liko kur likęs, o žaidimų industrija paaugo dešimteriopai.“
Pašnekovas džiaugiasi, kad mūsų šalyje sukuriami pasaulyje labai populiarūs žaidimai: „Svarbus ne šalies dydis, o jos žmonių ambicijos – kai nori, viskas įmanoma.“
Kas labiausiai įkvepia žaidimų dailininką? Filmai, animacija, įvairiausios iliustracijos, o labiausiai įkvepia kokybiškai sukurti žaidimai, kurių vizualinė dalis būna aukšto lygio.
„Žaidžiant juos galima stebėti, kaip kiti aukščiausios klasės kūrėjai sprendžia problemas, ieško įdomių, inovatyvių sprendimų. Mamoms ir mokytojoms tai nepatiks, bet žaidimus žaisti yra gerai, net labai naudinga. O mums tai – rimtas darbas“, – juokiasi Paulius.
Komandinio darbo iššūkiai
Žaidimų grafikos vyr. dailininkas Marius pažymi, kad žaidimų kūrimo procesas – komandinis darbas.
„Prie visų projektų dirbame komandomis. Per žaidimų kūrimo stadijų aptarimus kiekvienam tenka išgirsti nemažai kritikos, pastabų. O ir patiems tenka šiuos dalykus sakyti kitiems. Diskutuodami galime maksimaliai ištobulinti kuriamą žaidimą. Aišku, priimti kritiką nėra lengva, bet viską atperka žinojimas, kad netrukus tavo kuriamą žaidimą žais milijonai!“, – sako jis.
Paulius priduria, kad čia dirbant tenka nuolat mokytis – technologijos keičiasi greitai, o žaidimų kūrėjai nuo jų progreso negali atsilikti.
„Naudojame programas, tas kurios greičiausiai padeda pasiekti reikiamą rezultatą. Jeigu reikia kažko išmokti – išmokstame: ar tai yra 2D skeletinė animacija, ar 3D modeliavimas, ar naudojimasis GIT projekto failų valdymui. Visi studijoje piešiame su „Photoshop“ programa, animacija gimsta pasitelkiant „Spine“ programėlę, o taip pat naudojame „Magic Particles“, „After Effects“, „3Ds Max“, „Modo“, – vardija pašnekovai.
Paulius ir Marius mano, kad daugelio reikalingų įgūdžių galima įgyti dirbant: „Šiai specialybei reikia noro, užsispyrimo, ambicijų. Žaidimų kūrėju gali būti ir dvidešimtmetis, ir keturiasdešimtmetis. Jauni žmonės greičiau mokosi, greičiau prisitaiko prie kintančių reikalavimų, bet tai dar ne viskas. Vyresni kolegos būna kantresni, kruopštesni, ramiau siekia tikslo.“
Paulius pastebi, kad nemažai žaidimų kūrėjais tampa save prieš tai realizavę kitoje srityje. Tai yra žmonės, kurie visada žaidė, bet nemanė, kad tuos žaidimus gali ir kurti.
„Tikiu, kad yra gerų, protingų, gebančių, bet gal nedrąsių žmonių, norinčių išbandyti save kitoje srityje. 3D/2D dailininkų Lietuvoje labai trūksta. Kita vertus, trūksta ir kolegų, gebančių spręsti kūrybines problemas, mokančių išklausyti ir suprasti, mokytis bedirbant. Teoriją galima išmokti, įgūdžiai atsiras, o gebėti pastoviai mokytis, spręsti problemas ir prisitaikyti yra svarbiausia savybė“, – sako Paulius ir priduria, kad jų studijoje gyvena ir katė. Tai ženklas, kad pas juos vyrauja labai gera atmosfera.
Piešk, kurk, animuok!
Ką turėtų daryti žmogus, savo ateitį siejantis su žaidimų kūrimu?
„Piešti, kurti, animuoti! – sako žaidimų kūrėjai – Domėkitės video žaidimais, per dieną dailininku galbūt netapsite, bet kantrybė ir aistra žaidimams tikrai padės šio tikslo pasiekti. Šiais laikais internete galima rasti visas reikiamas pamokas ir bendrą informaciją, kuri padės jums augti.“
