Tačiau tėvams tai – tik papildomas galvos skausmas. Kaip riboti žaidimus ir žaismą karantino metu? Kaip įsitikinti, kad internete žaidžiantis vaikas saugus ir netaps patyčių auka? Kokius žaidimus žaisti, kad šie būtų ir naudingi? Tai klausimai į kuriuos atsakyti yra nepaprastai sunku, tačiau Lietuvos Žaidimų Kūrėjų Asociacija dalijasi prasmingais patarimais, kurie padės rūpestingiems tėvams geriau suprasti žaidimų pasaulį, įsitraukti į žaismą ir jį moderuoti taip, kad pramogos kurtų ir pridedamąją vertę.
Žaidimai su mažiausiais
LŽKA rekomenduoja tėvams, auginantiems vaikus iki ketverių metų, maksimaliai riboti vaikų laiką prie ekranų, o jei įmanoma, apskritai jų vengti. Tačiau rekomendacijos rekomendacijomis, o žaidimas ar filmukas kartais yra pasitelkiamas ir kaip ugdomoji priemonė ar skaitmeninė auklė. Tokiais atvejais rekomenduojama ieškoti kuo „švaresnių“, etiškų ir saugių žaidimų, kuriuose nėra be saiko transliuojamų reklamų ar kitų žaidėjų sukurto turinio. Paprastai visus šiuos kriterijus atitinkantys žaidimai būna mokami (vidutiniškai tokio pobūdžio žaidimas gali kainuoti 3-10 Eur) ir dažnai turi pridėtinę edukacinę vertę.
Kalbant apie mažiausiųjų amžiaus kategoriją, žaidimus verta rinktis taip pat, kaip renkamės žaislus. Mes norime, kad žaidimas padėtų vaikui suvokti jį supantį pasaulį, kasdienes rutinas, atpažinti emocijas, pažinti raides, spręsti paprastus galvosūkius ir panašiai. Tačiau, be šių kriterijų, paprastai dar atkreipiame dėmesį ir į gamintoją. Nenorime, kad naujas žaislas būtų pagamintas iš nuodingų medžiagų ar būtų nekokybiškas, keltų pavojų vaiko sveikatai. Tomis pat taisyklėmis turime vadovautis ir rinkdamiesi žaidimą. Lietuvos Žaidimų Kūrėjų Asociacija rekomenduoja trumpą žaidimų ir kūrėjų sąrašą, padėsiantį tėvams sukurti savo pirmąją žaidimų kolekciją.
„Bandimal“ ir „Drawnimal“ programėles sukūrusi studija „Yatatoy“ nėra didelė ir nesiūlo daug žaidimų, tačiau kiekvienas jų – perlas. Tai aiškią lavinamąją pakraipą turintys skaitmeniniai žaislai, padėsiantys mokytis piešti, kurti ir muzikuoti.
Jei ieškote pramogos, kuri ir ugdytų, ir primintų klasikinius galvosūkių žaidimus, užmeskite akį į „Avokiddo“ kūrybą, o ypač į žaidimų seriją „Thinkrolls“.
Ieškantiems patikimo gamintojo su didele žaidimų kolekcija įvairiomis temomis rekomenduojama sekti švedų „Toca Boca“ bei lietuvių „Pepi Play“ darbus. Abi šios studijos turi plačią žaidimų mažiausiems pasiūlą, išskirstytą į du žanrus. Tai yra paprasti situaciniai žaidimai, leidžiantys pakvailioti ir pasimokyti vonioje, kirpykloje ar gydytojo kabinete bei didesni, šiek tiek vyresniems skirti žaidimai, primenantys fizinius lėlių namelio stiliaus žaislus.
Taip pat įvertinkite tokių studijų kaip „Khan Academy Kids“, „TinyBop“, „Duck Duck Moose“, „Fiete“ ir „Fox and Sheep“ žaidimus. Na, o ieškantys ramybės ir emocinio ugdymo priemonių tėvai visuomet gali išbandyti programėlę „Stop, Breathe & Think“.
Kaip išrinkti žaidimą 6-12 metų vaikui
Ikimokyklinio amžiaus vaikams žaidimus paprastai parenka tėvai ar bent jau jie yra atsisiunčiami su tėvų žinia, tačiau pradėjus lankyti mokyklą dažna šeima pastebės pokyčius. Visų pirma dėl to, kad šiais laikais jau ir dauguma pradinukų turi asmeninius išmaniuosius įrenginius, tad jie uoliai ieško ir dalijasi naujais žaidimais patys. Dažniausiai vaikus masina nemokami žaidimai, kuriuose galima žaisti kartu, varžytis ar bendrauti. Tokie žaidimai tampa rimta socialinės komunikacijos priemone, tačiau neretai juose vyksta ir ne patys geriausi dalykai: patyčios, apgavystės, paskyrų vagystės ir virtualaus turto prievarta. Todėl tėvai turėtų laikytis dviejų pagrindinių taisyklių.
Pirmoji taisyklė – domėtis žaidimais, kuriuos vaikai žaidžia laisvu metu bei reguliariai su jais apie tai kalbėti. Tame nėra nieko sudėtingo, tiesiog vietoje „kaip sekėsi mokykloje?“ paklauskite kaip sekėsi žaisti bei užduokite visus kitus klausimus, kuriuos užduodate vaikams kai šie grįžta iš mokyklos, draugų gimtadienių ar stovyklų. Kaip realybėje, taip ir virtualybėje jūs norite žinoti, kas yra jūsų vaikų draugai ir ką vaikai veikia kartu.
Šioje vietoje tėvams labai padės programėlės, kurios seka prie ekranų praleidžiamą laiką bei leidžia pažiūrėti, kiek tiksliai laiko vaikas praleido viename ar kitame žaidime. Išmaniesiems įrenginiams yra sukurtos paprastos ir vaikų privatumą saugančios programėlės „Family Link“ („Android“ įrenginiams), bei „Screen Time“ („Apple“ iOS įrenginiams). Taip pat nepamirškite, kad vaikų ekranų laiko stebėsenos bei turinio tinkamumo filtrai (ieškokite „Parental Controls“ funkcijos) gali būti aktyvuoti kiekviename kompiuteryje, naršyklėje ar bute, pasitelkiant maršrutizatoriaus programinę įrangą.
Išsamią informaciją, tinkančią beveik kiekvienam gyvenimo atvejui rasite šiame straipsnyje.
Antroji taisyklė yra susijusi su įvairove. Kadangi pramogomis ir bendravimu vaikai jau pasirūpina patys, tėvų tikslas yra pasirūpinti prasmingais, pridėtinę vertę kuriančiais žaidimais. Padėkite vaikams išsirinkti ar patys rekomenduokite žaidimus, kurie gali padėti moksluose ar yra susiję su vaiko pomėgiais. Taip pat nebijokite išmėginti žaidimų patys.
Gera pradžia galėtų būti fenomenalus gyvenimo simuliatorius „The Sims“, fantaziją, logiką ir anglų kalbos žinias gilinantis „Scribblenauts“, populiarusis „Minecraft“ ar šį žaidimą šiek tiek primenantis japonų megahitas „Animal Crossing“.
Nebijokite pasitelkti „Google“ ir ieškokite žaidimų pagal paskirtį, į paieškos lauką vesdami jums rūpinčius klausimus kaip antai: geriausi žaidimai norintiems mokytis užsienio kalbos, geriausi žaidimai ritmo pojūčio lavinimui, mankštos ir judesio žaidimai ir t. t. Taip pat ieškokite žaidimų kurie turi „co-op“, „local co-op“ ar „couch co-op“ funkcionalumą. Visi šie terminai reiškia tą patį – yra galimybė žaisti dviese (ar daugiau), žaismui naudojant vieną įrenginį ir vieną ekraną.
Geriausi šio žanro pavyzdžiai šeimai: „Overcooked“, „Brothers a Tale of Two Sons“, „For the King“ ar LEGO serijos žaidimai. Į šią kategoriją, be abejo, patenka ir dauguma sporto žaidimų, tokių kaip NBA2K, FIFA, „Madden NFL“, NHL bei kitų serijų virtualios rungtynės.
Vertindami žaidimus būtinai pagalvokite ir apie savo vaidmenį juose – ieškokite žaidimų, kuriuos žaisdami ar stebėdami, galėtumėte inicijuoti pokalbius su vaikais ar žaidimo kontekste perduoti gyvenimišką patirtį. Nebijokite žaisti kartu, nebijokite būti pamokomi vaikų – jiems irgi smagu kartais žinoti daugiau už jus.
Paauglių tėvai privalo vertinti žaidimus it kiną ar knygą
Kai vaikai tampa paaugliais, tėvai įgyja daugiau atsakomybių dėl turinio, kurį vartoja jų vaikai. Nepaisant to, kad televizijos žiūrėjimas ar knygų skaitymas yra ypač kasdienės veiklos, tėvai dažnai jaučiasi turį autoriteto parinkti kokie filmai, TV laidos ar literatūra tinka jų atžaloms ir kokie ne. Tokios pat taisyklės galioja ir kalbant apie žaidimus.
Vaikiškai atrodantys žaidimai nebūtinai yra vaikiški, kai kurie jų gali būti žymimi net ir „N18“ ženklu. O dalis smurtinių, iš pažiūros suaugusiems skirtų žaidimų, gali būti labai tinkami ir jaunesniems žaidėjams, ypač jei žaidžiama kartu su tėvais. Tiesa, tokiame amžiuje tėvai turi mažiau galimybių kištis į vaikų laisvalaikį, bet nėra problemų, kurių neišspręstų prasmingas dialogas, tačiau šis nėra įmanomas, jei žaidimais nesidomite patys.
Greičiausias būdas sukaupti ekspertines žinias? Dar kartą parekomenduosime portalą „CommonSense.org“, kuris yra skirtas būtent tėvų kompetencijų ugdymui. Šis portalas apžvelgia ne tik žaidimus, bet ir kiną, žaislus, muziką.
„CommonSense.org“ unikalus tuo, kad kiekviena produkto apžvalga čia rašoma per vaiko raidai sukurtų verčių prizmę, greta turinio siūlomos temos pokalbiams, kuriuos po peržiūros ar žaismo galėtų inicijuoti tėvai. Taip pat greta žaidimų apžvalgų edukatoriai pateikia ir kolegoms mokytojams naudingos informacijos!
Tame pat portale rasite ir daugybę žaidimų kolekcijų, suskirstytų tiek remiantis žaidimų tematika (pavyzdžiui, „geriausi istoriniai žaidimai“), tiek pagal vaikui sukuriamą vertę („geriausi žaidimai, padedantys suvokti politinius procesus“, „geriausi žaidimai kritinio mąstymo ugdymui“). Kartais ugdymui galima pasitelkti ir suaugusiems skirtus „rimtus“ žaidimus, kurių veiksmas ar atmosfera siejasi su vaiko pomėgiais ar mokykloje dėstomais dalykais.
Papildomas akstinas domėtis ir aktyviai dalyvauti formuojant šeimos žaidimų biblioteką yra piratavimas. Vaikai nori žaisti, nes žaidžia jų draugai, klasiokai ir kaimynai, tad jie trūks plyš ras būdą tą daryti. Daugybė žaidimų šiais laikais yra nemokami, taip pat vyksta nuolatinės akcijos, leidžiančios įsigyti senesnius žaidimus išties juokingomis kainomis, tad tėvų pritarimo ar pagalbos nesulaukiantys vaikai šias problemas ims spręsti patys.
Vien tai, kad vaikas gali įsigyti ir vartoti turinį be tėvų žinios yra potencialiai žalingas dalykas, o problema dar gali pagilėti, jei vaikas prekes pirks iš nepatikimų šaltinių ar išmoks „piratauti“. Tokiomis aplinkybėmis tėvai gali prarasti ne tik galimybę moderuoti vaikų laisvalaikį, bet ir sulaukti rimtesnių problemų, tokių kaip virusai, asmens duomenų vagystės, šnipinėjimo programėlės ir kita bjaurastis, kuri per vaikų pomėgius įsibraus ir užkrės visą namų ūkį.
Kaip, kur ir kada pirkti žaidimus?
Jei namuose turite žaidimų ar išmaniuosius įrenginius, atsakymas paprastas. Vienintelis patikimas ir saugus programinės įrangos šaltinis „Android“ įrenginių turėtojams yra „Google Play“, o „Apple“ iOS įrenginiams – „App Store“.
Kalbant apie išmaniuosius įrenginius, tėvams, ypač jaunesnių vaikų, svarbu atminti, kad dauguma nemokamų ir spalvingų žaidimų yra kuriami pasitelkiant psichologinius modelius, skatinančius žaidėją žaisti kuo daugiau. Šis efektas kuriamas sudarant geriausių žaidėjų dešimtukus, reguliariai dalijant dovanas arba susiejant žaidimo progresiją su realiu laiku, kai žaidėjas raginamas prisijungti prie žaidimo kelis kartus per parą, kartą per valandą ar panašiai.
Nors šie žaidimai patys iš savęs nėra nei labai žalingi, nei kažkuo pavojingi, jų sukeliamas efektas gali tapti šeimyninių konfliktų priežastimi, nes į dovanų rankiojimą ir varžybas įsitraukęs vaikas nenorės paisyti jokių prašymų ar draudimų. Tokių žaidimų reiktų vengti, jei yra galimybė visuomet stengtis rinktis mokamus žaidimus, kuriuose nėra nei papildomai parduodamo turinio („In-App, IAP purchases“), nei reklamų („Ads“, „Advertisement“). Šių savybių buvimas ar nebuvimas žaidime visuomet nurodomas parduotuvėje kartu su kitais techniniais žaidimo elementais.
Jei mokami žaidimai nėra suderinami su šeimos finansais, įsirašykite vieną-kitą programėlę, kuri seka žaidimų kainų pokyčius. Naudodami tokią programėle į savaitę rasite bent vieną mokamą žaidimą, kuris trumpą laiką bus dalijamas nemokamai. Alternatyva – žaidimų bibliotekų prenumerata, kai už mėnesinį mokestį galite žaisti didžiulį žaidimų kiekį. Pasidomėkite „Google Play Pass“ arba „Apple Arcade“ pasiūlymais, o mažiausiųjų tėvai gali užmesti akį į edukacinę danų tarnybą „Skidoz“.
Panaši situacija ir su žaidimų konsolėmis, kurių kiekviena turi dedikuotą žaidimų parduotuvę, pasiekiamą tiesiai iš konsolės, tačiau konsolėms žaidimų galite įsigyti ir fizinėse ar interneto parduotuvėse.
Kiek painesnė situacija yra su asmeniniu kompiuteriu, nes šiam skirti žaidimai platinami keliolikoje skirtingų platformų. Pradedantiesiems tėvams rekomenduotume tarnybą „Steam“, kuri šiuo metu yra didžiausia tokio pobūdžio žaidimų platinimo sistema pasaulyje. Ši žaidimų parduotuvė patogi ir tuo, kad suteikia galimybę sukurti savo šeimos narių paskyras bei dalytis įgytais žaidimais. Geriausia patirtis – žaidimus rinktis savarankiškai, skaitant internete esančią informaciją, o tuomet juos sužymėti „Steam“ tarnyboje kaip pageidaujamus įsigyti („Wishlist“ funkcija). Tokiu būdu vienu metu formuosite pageidaujamo ir įdomaus turinio sąrašą, kurį įsigysite vėliau. Kai jūsų norimiems žaidimams bus taikomos nuolaidos, „Steam“ atsiųs laišką, kad jūsų stebimi žaidimai atpigo, tokiu būdu galite sutaupyti iki kelių dešimčių eurų už kiekvieną pirkinį.
Kita dėmesio verta tarnyba – „Epic Store“ – yra naujas žaidėjas rinkoje, tad naujų klientų pritraukimui nuolat rengiamos akcijos, kurių metu žaidimai dalijami tiesiog nemokamai. Šiuo metu „Epic Store“ padovanoja po du žaidimus kiekvieną savaitę.
Visais atvejais, jei tik tai įmanoma, dalyvaukite kuriant vaikų paskyras arba sukurkite jas patys. Net jei vaikai norės viską daryti patys, reikalaukite, kad kurdami paskyrą jie nurodytų teisingą savo amžių. To nepadarius neveiks turinį filtruojančios sistemos, kurios turėtų užtikrinti, kad vaikai negalės apžiūrėti ar įsigyti jiems netinkamų žaidimų.
Idealiu atveju visos vaikų iki 13 metų paskyros turi būti kuriamos tėvų. Tam reikia, visų pirma, susikurti savo paskyrą, o vėliau kuriant vaikų paskyras susieti jas su savo paskyra. Tam nereiks daug žinių, nes įvedus vaiko amžių, visos tarnybos šį procesą pradės automatiškai. Tai sukuria papildomą saugumo sluoksnį, nes vaikų paskyroms bus taikomi įvairūs ribojimai iki jiems sueis 13, 15 ar 18 metų. Toks sprendimas taip pat leis pirkiniams naudoti pagrindinę, tėvų valdomą paskyrą, o vaikai savo paskyras naudos tik žaidimams, tad išvengsite neaiškių pirkinių ir nepageidautinų išlaidų.
Meistro lygis
Tėvai, jau susidraugavę su žaidimais, gali pasitelkti ir sudėtingesnę, bet tuo pat metų įdomesnę, gilesnę ir naudingesnę žaidimo kultūrą. Juk žaisdami galite stebėti žaidimo eigą, aptarti atskirus jo elementus. Kai kuriais atvejais, tai galima daryti ir be didelių žinių žaidimo srityje. Jei išmanote kalbą, galite aptarti dialogų kokybę, žaidimo žodyną ir įvairių posakių vartoseną. Turintys meninę gyslelę visuomet gali aptarti meninę žaidimo pusę, lyginti žaidimuose aptinkamus meninius stilius. Taip pat galite išmėginti automobilių vairavimo ar lėktuvų pilotavimo simuliatorius, šokių ar dainavimo žaidimus. Tokiu būdu su vaiku per jo mėgstamą veiklą pasidalinsite ir savo žiniomis ar įgūdžiais.
Jei su vaiku norite pakalbėti ar net pabandyti sukurti savo žaidimus, tam irgi yra gausybė galimybių. Pasiekiamiausi ir lengviausiai perprantami įrankiai yra žaidimai „Mario Maker“, „Little Big Planet“ ir „Dreams“. Čia svarbiausia yra neišsikelti sau per didelių tikslų ir kartu susitelkti pagaminti kuo paprastesnius žaidimus. Jei tėvai vadovautų tokio žaidimo kūrybai, prieš kibdami į darbą visada galite atsisiųsti kitų žaidėjų kūrinius (tokių yra tūkstančiai, jei ne šimtai tūkstančių) ir ieškoti įkvėpimo būtent mėgėjų darbuose. Pamatėte žaidimą ar mini sceną kuri patiko? Pamėginkite suprasti, kaip ji padaryta ir patys sukurti kažką panašaus, kol įgausite žinių savo asmeniškiems kūriniams.
Norintiems daugiau įsitraukti į žaidimus ir juos suprasti, svarbu analizuoti ką žaidžiate. Vaizdo žaidime leidžiamos sąveikos, kurias naudodamas žaidėjas gali pasiekti iškeltą tikslą – žaidimų kūrėjų jos yra vadinamos žaidimo mechanikomis. Paprastai sakant, žaidimo mechanikos yra tai, ką gali daryti žaidėjas. Dėl to tokias mechanikas geriausiai tinka nusakyti veiksmažodžiais. Pavyzdžiui, „SimCity“ miesto statymo žaidime „statyti“ būtų žaidimo mechanika, o „The Legend of Zelda“ žaidime vienos iš mechanikų būtų „tyrinėti“ ir „kovoti“.
Lietuvos Žaidimų Kūrėjų Asociacijos narys, lektorius ir žaidimų kūrėjas dr. Žilvinas Ledas, bendradarbiaudamas su VšĮ „Meno avilys“ ir „Britų taryba“ neseniai parengė metodinę medžiagą tėvams ir mokytojams, norintiems suprasti ir pradėti kurti žaidimus kartu su vaikais.
„Kartu su vaikais susipažinkite su žaidimų sandara bei mechanikomis, o po to žaisdami bandykite suprasti, kokios mechanikos naudojamos, kodėl pasirinktos būtent tokios, o gal galėtų būti kitokios – įdomesnės ar priimtinesnės jūsų šeimai“, – sako Ž.Ledas.
Visą medžiagą kartu su užduotimis bei nuorodomis į rekomenduojamus nemokamus žaidimus galite rasti puslapyje „Dideli maži ekranai“ (apie žaidimų mechanikas kalbama trečiame atvejyje).
