Dabar nauji tyrimai rodo, kad šis nelabai reikšmingas laikotarpis, meiliai vadinamas „nuobodžiuoju milijardu“, sutapo su laiku, kai Žemės planeta buvo sustabdyta pastovioje nuolatinio sukimosi būsenoje, orbita piruetuodama erdvėje, o viena diena (vienas apsisukimas) truko vos 19 valandų.
Dviejų geofizikų atliktas tyrimas rodo, kad šis Žemės dienos trukmės „sustojimas“ ties 19 valandų trukme truko maždaug 1 mlrd. metų ir buvo subtilios priešingų jėgų pusiausvyros rezultatas tolimoje mūsų planetos praeityje.
„Dėka potvyninių jėgų sąveikų Žemės sukimasis vis lėtėja ir mes laikui bėgant turime daugiau valandų per parą. Tačiau, kaip rodo geologinė istorija, šis lėtėjimas ir valandų skaičiaus per parą didėjimas yra nemonotoniškas ir netiesinis. „Nature Geoscience“ žurnale mokslininkai pateikė įrodymus, kad taip vadinamojo “Nuobodžiojo milijardo„ metų laikotarpyje buvo aprimusi ne tik biologinė evoliucija, tektoniniai ir atmosferiniai pokyčiai bet netgi ir Žemės sukimosi lėtėjimas visiškai sustojo!“, – feisbuke aiškino Vilniaus universiteto mokslininkas Andrej Spiridonov.
Tuo metu Mėnulis buvo arčiau Žemės ir svyravo pastoviu atstumu, neišslysdamas iš jos gravitacinio glėbio, kaip tai darė anksčiau ir vėliau.
„Autoriai aiškina, kad sąveikos su mėnuliu gravitacinius potvynius, kurie lėtina sukimąsį, kompensavo atmosferiniai “termaliniai potvyniai/atoslūgiai„ kurie yra sukeliami Saulės šildančio poveikio ir kurie veikia greitinančiai planetos sukimąsi.
Taigi, dėka tokių rezonansinių sąlygų susidarymo, Žemės paros ilgis išliko apytiksliai 19 val. laikotarpyje tarp 1800 ir 800 milijonų metų prieš dabartį“, – tyrimą paaiškino A.Spiridonov.
