Pirmą kartą Saulės stebėtojai pastebėjo Saulės filamentus (angl. solar filaments) kaip tamsias, į siūlus panašias linijas šviesiame Saulės fone liepos 12 d., rašo „SpaceWeather“. Liepos 15 d. mūsų žvaigždės šiauriniu pusrutuliu nusidriekusi gija išsiveržė, palikdama maždaug 384 400 km ilgio ir 20 000 km gylio „ugnies kanjoną“ Saulės paviršiuje ir išmesdama Saulės medžiagą tiesiai į kosmosą.
Saulės filamentai – tai didžiuliai įelektrintų dujų (arba plazmos) lankai, kurie skverbiasi per Saulės atmosferą, priklausomai nuo galingo žvaigždės magnetinio lauko, rašo „Live Science“. Šie dideli magnetiniai „vamzdžiai“ gali išlaikyti milžiniškas plazmos mases virš Saulės paviršiaus, tačiau jie taip pat yra labai nestabilūs ir gali paleisti sprogstamąsias Saulės vėjo sroves (angl. coronal mass ejection, CME) bei nukreipti jas į Žemę.
Šio reiškinio vizualizacija „Twitter“ pasidalino kosmoso orų fizikė Tamita Skov.
Filamento griūties išmestas CME turėtų atsitrenkti į Žemę šiandien.
Per geomagnetines audras Žemės magnetinį lauką šiek tiek suspaudžia labai energingų dalelių bangos, kurios slenka magnetinio lauko linijomis netoli polių ir sujaukia atmosferos molekules, išlaisvindamos energiją šviesos pavidalu ir sukurdamos spalvingas auroras, panašias į tas, kurios sudaro Šiaurės pašvaistę.
Laimei, audra, kylanti iš šio reiškinio, yra silpna. Ji klasifikuojama kaip G1 Saulės audra, todėl gali sukelti elektros tinklų svyravimus ir nežymiai paveikti kai kurių palydovų funkcijas, įskaitant mobiliuosius įrenginius ir GPS sistemas.
Ekstremalesnės geomagnetinės audros gali sutrikdyti mūsų planetos magnetinį lauką pakankamai stipriai, kad į Žemę nukristų palydovai, anksčiau rašė „Live Science“, o mokslininkai įspėjo, kad ekstremalios geomagnetinės audros gali net paralyžiuoti internetą. Pasak Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos (NOAA) Kosminių orų prognozių centro, CME Žemę paprastai pasiekia per 15-18 valandų.
Astronomai nuo 1775 m. žino, kad Saulės aktyvumas didėja ir mažėja tam tikrais ciklais, tačiau pastaruoju metu Saulė buvo aktyvesnė, nei tikėtasi, ir Saulės dėmių skaičius beveik dvigubai viršijo NOAA prognozes. Prognozuojama, kad per ateinančius kelerius metus Saulės aktyvumas nuolat didės ir 2025 m. pasieks maksimumą, o po to vėl sumažės.
