Konferencijoje buvo pristatytos naujausios planetos klimato prognozės. Kaip sakė mokslininkė iš Teksaso universiteto Jennifer Vanos, dabar būtina svarstyti ne tai, ar visuotinis atšilimas Žemei gresia, nes tai jau faktas. Svarbiau rasti būdų prisitaikyti prie tų pokyčių.
Solt Leik Sičio mokslininkai pateikė savo tyrimų rezultatus – jie stebėjo klimato pokyčius pirmąjį XXI amžiaus dešimtmetį, per kurį vidutinė oro temperatūra sušilo 0,47 laipsnio. Jeigu pokyčiai vyks tokiu tempu, apie 2025 metus vidutinė temperatūra bus aukštesnė jau laipsniu, o garavimas sustiprės 7 proc. Tai paveiks visus atmosferos reiškinius. O apie 2050 metus vidutinė oro temperatūra jau gali būti aukštesnė 2 laipsniais.
Anot mokslininkų, tokiomis sąlygomis net plika akimi bus matoma, kaip žaibiškai formuosis debesys, iš kurių krituliai bus tokie gausūs, kokių iki šiol nebūdavo. Tad potvyniai kils dažniau ir bus stipresni. Nuolat sulauksime ir sniego audrų bei staigių šalčio bangų, kokios praeitą žiemą užklupo Šiaurės Ameriką. Vasarą nebestebins kaitros ir viską deginančios sausros.
Britų mokslininkai iš Redingo universiteto stebi oro sroves, vėjus, pučiančius šiaurės pusrutulyje iš vakarų į rytus. Todėl kelionė iš Niujorko į, tarkim, Varšuvą yra valanda trumpesnė nei kelionė iš Varšuvos į Niujorką. Šios srovės pučia apie 100 km/val. 10-12 km aukštyje. Anot mokslininkų, atmosferos pokyčiai šiuo vėjus sustiprins, o tai turės įtakos pasaulio aviacijai.
Dabar fiksuojamos 20 metrų aukščio bangos jau laikomos itin didelėmis. Tačiau viskas krypsta į tai, kad šios bangos jau bus priskiriamos I kategorijai, nes ekstremalaus dydžio vandens kalnai bus dvigubai didesni – net 40 metrų.
Šiuo metu keleiviniai lėktuvai turbulencijoje išbūna apie 1 proc. savo skrydžio. Šio amžiaus vidury tas laikas pailgės dvigubai, tad laikas tirti, ar lėktuvai atlaikys tai, nes jie buvo projektuojami apie tai negalvojant.
Ne geriau bus ir prie jūros. Po kelių dešimtmečių galima laukti milžiniškų bangų, kurios kels grėsmę keleiviniams ir krovininiams laivams. Dabar fiksuojamos 20 metrų aukščio bangos jau laikomos itin didelėmis. Tačiau viskas krypsta į tai, kad šios bangos jau bus priskiriamos I kategorijai, nes ekstremalaus dydžio vandens kalnai bus dvigubai didesni – net 40 metrų. Ir visa tai – tik klimato pokyčių pradžia, o jie turės ypatingos įtakos vandenynams, didžiuliai energijos kiekiai išgarins daug daugiau vandens negu dabar.
Tirpstantys ledynai didina vandenynų vandens lygį. Mokslininkai numato, kad Grenlandijos ledynai ištirps iki XXII amžiaus pabaigos, tad vandens lygis pakils net 6 metrais, tuomet neliks Nilo ir Dunojaus deltų, salynų Ramiajame vandenyne. Bet tai tik po šimtmečio, tačiau jau artimiausiu metu padidėjęs vandens lygis vandenynuose gali turėti katastrofiškų padarinių.
Iki 2100 metų 90 proc. vandenynų vandens lygis padidės 62 cm, o tai lems, kad 6 proc. teritorijos neteks Nyderlandai, 17,5 proc. Bangladešas, išnyks mažytės šalys Ramiajame vandenyne. Visa tai nulems, kad iki amžiaus pabaigos net 250 mln. žmonių, tikrąja šių žodžių prasme, neteks žemės po kojomis.
