Anksčiau šią savaitę buvo fiksuoti keli Saulės vainikinės masės – plazmos – išsiveržimai (CME), kurie įvyksta susidūrus Saulės magnetiniams laukams. Jie sukėlė sprogimus, kartais trenkiančius ir į Žemę.
Paprastai CME pasiekia Žemę per kelias dienas, tačiau pastebėta, kad kai kurios intensyviausios audros atkeliauja per 18 valandų, rašo JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) Kosminių orų prognozių centras.
Vienas jų buvo itin galingas ir Žemę turėtų pasiekti penktadienį, gruodžio 1-ąją, o to galutinis rezultatas – stipri geomagnetinė audra bei galimybė išvysti Šiaurės pašvaistę, rašo „spacewather.com“.
Šiaurės pašvaistė įprastai regima Aliaskoje, Šiaurės Kanadoje ar Šiaurės Europoje, tačiau esant tokiems galingiems Saulės plazmos pliūpsniams pašvaistė gali būti matoma net piečiau nei įprasta, rašo „space.com“.
Norintieji ją išvysti turėtų būti atokesnėje vietoje, toliau nuo miestų šviesų.
