Remiantis 2004 m. darytais Nacionalinio mokslo fondo tyrimais, iki šiol manyta, kad polių apsikeitimai įvyksta per 7 tūkst. metų, tačiau pastaruosius kelerius metus kitos mokslininkų komandos atliko naujų tyrimų ir nustatė, kad polių apsikeitimas gali įvykti kur kas greičiau.
Naujame tyrime, išspausdintame „Geophysical Journal International", jungtinė mokslininkų komanda iš Europos ir JAV skelbia, kad paskutinis polių apsikeitimas truko vos šimtą metų, rašo gizmodo.com.
Visi šie pokyčiai jau po truputį keičia mūsų kasdieninį gyvenimą: pavyzdžiui, oro uostai buvo priversti pakeisti pakilimo takų ženklinimą.
Kaip mokslininkai galėjo atlikti tyrimus ir nustatyti pokyčius, kurie vyko prieš šimtus tūkstančių metų? Jie tai padarė tirdami per 10 tūkst. metų išsiveržusių vulkaninių pelenų sluoksnius, rastus netoli Romos. Pasak mokslininkų komandos, magnetinio lauko kryptys yra „įšalusios“ pelenuose ir iš jų galima patikimai nustatyti, kada šie apsikeitimai įvyko ir kiek laiko užtruko.
„Mes nežinome, ar kitas polių apsikeitimas įvyks taip greitai, kaip pastarasis, tačiau mes ir negalime paneigti, kad jis nebus greitas“, – sakė vienas tyrimo autorių Paulas Renne'as.
Apačioje esantis žemėlapis rodo, kaip, prasidėjęs prieš maždaug 789 tūkst. metų, Šiaurės polius klajojo apie Antarktidą keletą tūkstančių metų, iki tol kol prieš 786 tūkst. metų atsidūrė maždaug ten, kur yra šiandieną – Antarktidoje.
Kad Žemės magnetinis laukas keičiasi mokslininkams žinoma jau kuris laikas. Taip pat mokslininkai žinojo, kad per pastaruosius du šimtus metų Šiaurės polius pajudėjo maždaug 600 mylių. O iš Europos kosmoso agentūros pranešimų mes žinome, kad tam tikrose zonose Žemės magnetinis laukas silpsta.
Visi šie pokyčiai jau po truputį keičia mūsų kasdieninį gyvenimą: pavyzdžiui, oro uostai buvo priversti pakeisti pakilimo takų ženklinimą sistemose, o ateityje, jei pasirodys, kad poliai iš tiesų keičiasi, pasekmės bus dar didesnės.
Pavyzdžiui, susilpnėjęs magnetinis laukas reiškia, kad žmonės yra mažiau apsaugoti nuo pavojingų Saulės spindulių , kurie sukelia vėžį, todėl susirgimų vėžiu skaičius greičiausiai padidės. Be to, gali kilti ir didelių infrastruktūros problemų su elektros tinklais ir kitomis jautriomis sistemomis.
Vis dėlto trumpai gyvenantiems žmonėms būti tokių milžiniškų pokyčių liudininkais yra labai retas reiškinys. Mes galime pamatyti tai, ko kitoms žmonių rūšims gali tekti laukti dar bent kelis šimtus tūkstančių metų.
