O ką, jei pojūtis, kad laikas skrieja iš tiesų neapgauna?
Ir iš tiesų, Žemė pastaruoju metu sukosi neįprastai greitai, praneša „The Telegraph“. Dabar planetos apsisukimas apie savo ašį trunka 1,4602 milisekundės trumpiau, nei įprastos 86 400 sekundės.
Žemės sukimosi greitis priklauso nuo jos gelmėse išsilydžiusių uolienų, vandenynų ir atmosferos judėjimo, o taip pat dangaus kūnų, pavyzdžiui, Mėnulio, įtakos – tai yra nuolat kintantys veiksniai.
Potvynių sukeliama trintis ir atstumo tarp Žemė ir Mėnulio kitimas irgi keičia planetos sukimosi apie savo ašį greitį, praneša „The Telegraph“ pridurdamas, kad netgi žiemą kalnuose susikaupiantis o pavasarį ištirpstantis sniegas gali pakeisti sukimąsi.
2020 metų liepos 19 diena buvo trumpiausia diena nuo pat matavimo pradžios praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, kai buvo sukurti itin tikslūs atominiai laikrodžiai ir standartinės dienos ilgis palygintas su kitų dangaus kūnų atžvilgiu nejudančiomis, fiksuotomis žvaigždėmis.
„The Telegraph“ teigimu, ankstesnės trumpiausios, 2005 m. išmatuotos dienos, rekordas 2020 metais buvo „pagerintas“ net 28 kartus, o šie, 2021 metai, prognozuojama, bus patys greičiausi, ir kiekviena jų diena praeis 0.5 milisekundės greičiau, nei įprasta.
Planeta greitėja ir netrukus gali prisireikti keliamąją sekundę atimti, kad atominiai laikrodžiai susilygiuotų su besisukančiu pasauliu, ir tai būtų pirmas kartas, kai sekundė iš pasaulio laiką skaičiuojančių laikrodžių atimama.
„Dabar Žemė neabejotinai sukasi greičiau, nei bet kada per pastaruosius 50 metų“, – leidiniui „The Telegraph“ sakė Nacionalinės fizikos laboratorijos laiko ir dažnių grupės vyr. mokslo darbuotojas Peteris Whibberley, pridurdamas, kad „gan tikėtina, kad neigiamos keliamosios sekundės prisireiks, jei Žemės sukimasis ir toliau spartės, bet kol kas dar per anksti sakyti, kad tai tikėtina“.
„Vyksta tarptautinės diskusijos dėl keliamųjų sekundžių ateities, ir gali būti, kad neigiamos keliamosios sekundės poreikis stumtels link keliamųjų sekundžių atsisakymo visam“, – sakė jis.
Sekmadienį Saulės para truko vos 23 valandas, 59 minutes ir 59,9998927 sekundes, tada pirmadienį sulėtėjo iki kiek daugiau, nei 24 valandų.
Tačiau planuojama, kad per 2021 metus, atominiai laikrodžiai išmatuos maždaug 19 milisekundžių atsilikimą.
Nors eiliniai žmonės skirtumą galbūt išvystų tik po kelių šimtmečių, modernios palydovinės komunikacijos ir navigacijos sistemos paremtos laiko atitikimu įprastinėms Saulės, Mėnulio ir žvaigždžių padėtimis.
Paryžiuje įsikūrusios Tarptautinės Žemės sukimosi tarnybos mokslininkai ir pareigūnai stebi planetos sukimąsi ir prieš pusę metų informuoja šalis, kada keliamoji sekundė turi būti pridedama ar atimama.
