Mūsų šiltakraujai pirmtakai klestėjo ir plito milijonus metų net ir viešpataujant planetoje tiranozaurui bei kitiems mėsėdžiams monstrams, paskelbė mokslininkai.
Dar daugiau, šie žinduoliai labai nukentėjo, kai į Žemę rėžėsi asteroidas, sukėlęs milžiniškus gaisrus, po kurių stojo ilgas pasaulinis atšalimas.
„Tradicinė nuomonė yra ta, kad žinduoliai „dinozaurų amžiuje“ buvo užgniaužti“, – sakė vienas studijos autorių Elisas Newhamas, evoliucinės biologijos doktorantas iš Čikagos universiteto.
Pasak mokslininkų, Žemė išgyvena dar vieną masinį nykimą, kurį lemia pirmiausia klimato kaita ir kuris yra vos šeštas per pastarąją pusę milijardo metų
„Tačiau mes nustatėme, kad (tuometiniai) tikrieji žvėrys – daugumos šiuolaikinių žinduolių protėviai – gan reikšmingai diversifikavosi dar prieš išnykimą kreidos ir terciaro periodais“, – sakė jis, paminėdamas vadinamąją k-pg (kreidos ir paleogeno) ribą.
Mokslininkai išanalizavo dešimtis studijų, kurios griauna senąją teoriją. Tačiau raktas į naują išvadą buvo dantys.
Šimtų krūminių dantų, kurie priklausė 20 mln. metų prieš k-pg ribą gyvenusiems žinduoliams, analizė atskleidė didžiulę formų įvairovę, kuri byloja apie įvairias dietas ir įvairias rūšis.
Katastrofos išgyvenimas
Mokslininkai nustebo aptikę, kad po asteroido atsitrenkimo į Žemę žinduolių smarkiai sumažėjo.
„Nesitikėjau pamatyti jokio sumažėjimo“, – sakė pagrindinis studijos autorius Davidas Grossnickle'as, taip pat iš Čikagos universiteto.
„Tai neatitiko tradicinio požymio, kad po to išnykimo žinduoliai labai suklestėjo“, – sakė jis.
Ir vėl čia buvo iškalbingi dantys: šįkart jie atskleidė, kurie žinduoliai pergyveno k-pg ribą, o kurie – ne.
Tie žinduoliai, kurių dieta, kaip rodė dantys, buvo specializuota, pavyzdžiui, vien vabzdžiai arba vien augalai, turėjo mažiau galimybių pergyventi katastrofą nei tie, kurių dantys rodė juos ėdus viską, kas galėdavo pasitaikyti.
Šios išvados, kurias paskelbė „Proceedings of the Royal Society B“, gali būti pamokomos ir šiandienos pasauliui, sako D.Grossnickle'as.
Pasak mokslininkų, Žemė išgyvena dar vieną masinį nykimą, kurį lemia pirmiausia klimato kaita ir kuris yra vos šeštas per pastarąją pusę milijardo metų, pažymėjo jis.
„Tie išgyvenusieji, kuriems pavyko prieš 66 mln. metų, daugiausia – universalai, galėtų rodyti, kas išgyvens ateinantį šimtą ar tūkstantį metų“, – sakoma D.Grossnickle'o pareiškime.
Per kreidos ir terciaro nykimą nuo planetos paviršiaus dingo trys ketvirtadaliai augalų ir gyvūnų rūšių, tarp jų – visi dinozaurai, kurie negalėjo skraidyti.
Išskyrus kelių rūšių krokodilus ir jūrinius vėžlius, nėra jokių požymių, kad būtų išgyvenę sunkesni nei 25 kilogramų keturkojai stuburiniai.
Praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje atradus 180 km skersmens Čiksulubo kraterį Jukatano pusiasalyje ir Meksikos įlankoje, daugmaž tapo aišku, kur į Žemę atsitrenkė tas asteroidas.
Po to k-pg įvykio atsirado ir pasaulyje be dinozaurų išplito naujos žinduolių formos, tokios kaip arkliai, banginiai, šikšnosparniai ir primatai.
