Dauguma gyvūnų gali lengvai vaikščioti vertikaliu paviršiumi – nuo skruzdžių ir vorų, iki šikšnosparnių ir driežų. Tai jie gali daryti dėl lipnios kojyčių dangos. Gyvūnų anatomiją šiuo metu nagrinėjantys mokslininkai nustatė, kad jų gebėjimas ropoti vertikaliai priklauso nuo bendro gyvio svorio.
Kitaip tariant, jei vidutinio sudėjimo (~80 kg) žmogus norėtų laipioti pastatų sienomis, kaip tai darė visiems gerai žinomas super herojus – „Žmogus-voras“, prireiktų neproporcingai didelio lipnaus paviršiaus ploto. Jis turėtų užimti apie 40% visos kūno paviršiaus arba 80% vien priekinės dalies, skelbia Nacionalinė mokslų akademija.
Jei vidutinio sudėjimo žmogus norėtų laipioti pastatų sienomis, kaip tai darė visiems gerai žinomas super herojus – „Žmogus-voras“, prireiktų neproporcingai didelio lipnaus paviršiaus ploto.
Didėjant kūno masei didėja ir lipnus plotas, kuris turėtų dengti kūną, todėl tam tikru momentu lipnaus paviršiaus reikia tiek daug, kad tai tampa tiesiog nebepraktiška. Manoma, kad gekonai (driežų pobūrio šeimos atstovai) yra didžiausi įmanomi gyviai, galintys judėti vertikaliu paviršiumi.
Jie naudoja lipnias pagalvėles, kurios leidžia gyvūnams sklandžiai laipioti vertikaliais paviršiais ar net žemyn nugara. Šie anatominiai dariniai daugelį tūkstantmečių savarankiškai vystėsi nariuotakojų, varliagyvių, roplių, ir net žinduolių galūnėse. Tačiau ši ypatybė yra visiškai priklausoma nuo kitų jų fizinių savybių.
Norėdami nustatyti, kaip laipiojantys organizmai sugeba išlaikyti savo kūno svorį, mokslininkai, vadovaujami Kembridžo universiteto daktaro Davido Labonte'o palygino 225 įvairių rūšių ir svorio kategorijų gyvūnų lipnias galūnių dangas.
Pavyzdžiui, dulkių erkutei reikia net 200 kartų mažiau lipnaus kūno paviršiaus nei gekonui. O jeigu žmogus norėtų laipioti sienomis taip, kaip tą daro driežas, jam reikėtų nepraktiškai didelių lipnių pėdų.
„Norint laipioti, tarsi ropliui, mūsų batų dydis turėtų siekti 145-tą europietišką, ar 114-tą amerikietišką. Todėl apie bėgiojimą sienomis, kaip tai darė Žmogus voras, galime tik pasvajoti“, – sako vienas iš tyrimo autorių Walteris Federle.
