„Tai bus įspūdingiausia visų laikų istorija“, – įsitikinęs B.Lansdorpas. Iš tiesų, nieko panašaus žmonija dar nebuvo pasiekusi.
Keliautojų į Marsą atranką numatoma pradėti jau artimiausiu metu. Joje dalyvauti galės viso pasaulio gyventojai, o pirmus keturis atrinktuosius į kaimyninę planetą numatoma išsiųsti 2023 metais. Vėliau prie jų kas dvejus metus prisijungs nauji šio realybės šou dalyviai.
B.Lansdorpas nesiryžo spėlioti, kas įvyks vėliau – esą tai priklausys nuo technologijų vystymosi, žmonių susidomėjimo, galimybių. Tačiau jis užsiminė turįs slaptą viltį: „Aš labai tikiuosi, kad iki 2050 metų Marso žmonės paskelbs savo nepriklausomybę. Manau, tai būtų didžiausias pasiekimas.“
Nuolat palaikys ryšį
Konferencijoje „Login“ kalbėjęs B.Lansdorpas pasiteiravo auditorijos, kas svarstytų galimybę keliauti į Marsą be galimybės grįžti atgal. Salėje pakilo vos kelios rankos. „Įprastai tokią galimybę sutinka apsvarstyti apie 2-3 proc. auditorijos. Nors sykį teko matyti ir apie pusę pakylančių rankų“, – šyptelėjo „Mars One“ vienas iš įkūrėjų.
Jis pastebėjo, kad žmonija visuomet norėjo tyrinėti ir nebijojo dėl to aukotis. „Anksčiau į kitus žemynus išsikėlę žmonės palikdavo savo šeimas ir draugus visiems laikams. Jie neplanavo grįžti, o norėdami susisiekti su artimaisiais jie rašydavo laiškus, kurie buvo plukdomi laivais ir tai užtrukdavo mėnesius, o kartais ir visai nepasiekdavo adresato. Į Marsą keliausiantys žmonės galės naudotis technologijomis ir juos nuo artimųjų skirs tik 20 minučių. Jie galės rašyti, siųsti vaizdines žinutės, net prisijungti prie diskusijų per „Twitter“, – pastebėjo vyras.
Žinoma, tokia misija nebus iš pigiųjų – skaičiuojama, kad pasiruošimui ir pirmųjų keturių žmonių kelionei į Marsą reikės apie 6 mlrd. dolerių. Tačiau „Mars One“ organizatoriams tokios sumos nekelia baimės. „Tai bus tarptautinis projektas, jis bus transliuojamas visame pasaulyje. Numatoma, kad šį projektą gali žiūrėti 4 mlrd. žmonių visame pasaulyje. Vienintelis analogas tokiam projektui galėtų būti olimpinės žaidynės. Olimpinis komitetas per tris savaites surenka daugiau nei 4 mlrd. dolerių. Kitaip sakant, daugiau nei milijardą per savaitę. Taigi staiga tie 6 mlrd. dolerių, kurių mums reikia, nebeatrodo tokie dideli pinigai“, – aiškino B.Lansdorpas, pridurdamas, kad didžiausias iššūkis bus gauti lėšų iki pirmojo skrydžio, kuomet jie dar neturės tokios didelės auditorijos.
Kokios bus žmonių misijos ar užduotys Marse? Iš esmės ji bus viena – išgyventi. „Didžiąją dalį laiko atims maisto auginimas ir gamyba, bet prisijungus daugiau žmonių tai bus paprasčiau. Taip pat planetos tyrinėjimas, o vakare jie galės užsiimti tokia pat veikla, kaip mes Žemėje – žiūrėti TV laidas, žaisti ir panašiai“, – sakė B.Lansdorpas.
