Jei jums ant liežuvio galo jau sukasi greitas atsakymas, leiskite paprašyti jūsų pagalvoti dar kartą. Tikriausiai nenorime, kad interneto kompanijos spręstų, kokias laisves suteikti milijardams žmonių, tačiau galbūt taip pat nenorime, kad neribotą valdžią turėtų vyriausybės.
Kai kurie vokiečiai gali pritarti įstatymui, draudžiančiam internetinius įrašus, kuriuos jų vyriausybė laiko neapykantos kurstymu. Bet kaip su vokiečiais, kuriems atrodo, kad tokia politika riboja jų galimybę reikšti savo nuomonę?
Ir ką turėtų daryti „Facebook“ ar „Google“, jei vis autokratiškesnė Turkijos vyriausybė naudojasi panašiomis taisyklėmis, kad nutildytų savo piliečius, arba jei Lenkijos anticenzūros įstatymas leidžia politikams šmeižti savo rinkėjus?
Nuomonės reiškimo virtualioje erdvėje reglamentavimas bet kurioje šalyje – jau nekalbant apie visą pasaulį – yra chaotiškas kompromisų rinkinys, kuriame lengvi sprendimai neįmanomi. Štai tik keletas šiuo metu aktualių klausimų.
