Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, kasmet suvartojama vis daugiau vaistų. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, 2020 m. mūsų šalyje 1000 gyventojų per dieną teko 6,8 proc. daugiau vaisto nustatytų vidutinių terapinių dienos dozių (angl. Defined daily dose, DDD) nei 2019 m.
Dažniausiai buvo vartojami širdies ir kraujagyslių sistemą, nervų sistemą, virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantys vaistai.
Antibiotikų suvartojimas Lietuvos ligoninėse – didžiausias Europos Sąjungoje
Lietuvoje vaistų suvartojimo tyrimai pradėti 1990 m. Pirmieji tyrimai analizavo didmeninius duomenis, t. y. vaistų kiekius, parduotus vaistinėms. Žinoma, pagal tokius duomenis apskaičiuotas vaistų suvartojimas gali būti didesnis negu realus pacientų suvartotas vaistų kiekis. Tačiau net ir tokie duomenys gali parodyti vaistų vartojimo tendencijas. Pirmieji tyrimai parodė, kad vaistų suvartojimas Lietuvoje labai skyrėsi nuo vaistų suvartojimo Šiaurės šalyse.
Vėliau Lietuvos ir Švedijos mokslininkų atliktas tyrimas palygino antibiotikų suvartojimą ir bakterijų atsparumą antibiotikams Vilniaus ir Hudingės universiteto ligoninėse 1997 m. Tuo metu Lietuvoje tik plėtėsi farmacinė rinka, gerėjo supratimas apie racionalų vaistų ir antibiotikų vartojimą, todėl buvo labai svarbu suprasti esamą padėtį, kad galima būtų numatyti, ką ir kaip reikia keisti.
Tyrimo rezultatai parodė, kad nors Lietuvoje antibiotikų suvartota mažiau, tačiau bakterijų atsparumas buvo didesnis. Tai reiškia, kad bakterijų atsparumui svarbus ne tik bendras suvartotų antibiotikų kiekis, bet ir tai, kokie antibiotikai pasirenkami ir kaip jie vartojami įvairiose situacijose.
Antibiotikų suvartojimo ir bakterijų atsparumo duomenys Europos Sąjungoje yra nuolat stebimi ir analizuojami jau antrą dešimtmetį. Lietuvoje šie duomenys taip pat reguliariai renkami.
Lietuvos antibiotikų suvartojimas ambulatorinėje praktikoje 2020 m., palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, buvo vidutinis, maždaug 2 kartus mažesnis negu Graikijoje, bet dvigubai didesnis negu Austrijoje. Tačiau tais pačiais 2020 m. antibiotikų suvartojimas Lietuvos ligoninėse buvo didžiausias Europos Sąjungoje, beveik 3 kartus didesnis negu Nyderlanduose ir 1,7 karto viršijantis Europos šalių vidurkį.
Įvertintas kūdikių gydymas antibiotikais
Pastaraisiais metais vaistų suvartojimo tyrimai neapsiriboja tik suvartoto vaistų kiekio nustatymu. Ieškoma būdų ir metodų, kaip susieti vaistų suvartojimą su sveikatos rodikliais, pvz., sergamumu ar mirštamumu, mikroorganizmų atsparumu antibiotikams ir kt. Jie taip pat naudojami įvairių intervencijų, kuriomis siekiama pakeisti vaistų skyrimo įpročius, efektyvumui įvertinti.
Vaistų suvartojimo tyrimai gali būti pasitelkiami ir gydymo vaistais kokybei įvertinti. Žinoma, kokybės kriterijai turi būti nustatyti iš anksto ir gydytojai su jais turėtų būti supažindinti. Dažnai kokybės kriterijumi pasirenkama paskirto gydymo atitiktis gydymo gairėms.
Antibiotikų skyrimo kokybei mūsų šalyje įvertinti 2011 m. buvo atliktas tyrimas. Jo metu buvo vertintas kūdikių gydymas antibiotikais Lietuvos apskrityse, įskaitant paskirtus vaistus ir skyrimo indikacijas.
Gauti duomenys rodo, kad dažniausiai buvo skiriami plataus antibakterinio veikimo spektro antibiotikai savaime praeinančioms virusinėms infekcijoms gydyti (3 pav.). Rezultatai taip pat parodė didelį antibiotikų skyrimo kūdikiams skirtumą įvairiose apskrityse.
Alytaus apskrityje antibiotikų kūdikiams buvo paskirta daugiausia (tris kartus daugiau nei Kauno apskrityje). Įvertinę šią situaciją Higienos instituto mokslininkai organizavo daugybę mokslinių konferencijų, seminarų Alytaus apskrities gydytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams.
Šio tyrimo duomenys taip pat buvo skelbti viešose medikų konferencijose, įtraukti į racionalaus antibiotikų vartojimo mokymus. Būtent dėl tokių intervencijų antibiotikų kūdikiams kasmet skiriama mažiau. 2020 m. pakartojus tyrimą nustatyta, kad 1000 kūdikių buvo skirta vidutiniškai nuo 205 iki 585 antibiotikų gydymo kursų. Tai yra beveik 3 kartus mažiau negu prieš 10 metų.
Nesilaikome vaistų vartojimo rekomendacijų
Vaistų suvartojimo tyrimai leidžia įvertinti, ar gydymas paskirtas atsižvelgiant į galiojančias gydymo gaires. Gydant lėtines ligas labai svarbu, kad pacientai vaistus vartotų nuolat ir nenutrauktų jų vartoti sveikatos būklei pagerėjus.
2020 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Farmacijos centre atlikto tyrimo, vertinančio gydymo antihipertenziniais vaistais tęstinumą, rezultatai rodo, kad daugiau kaip pusė naujai pradėtų gydyti pacientų vaistus vartoja trumpiau negu metus. Šis tyrimo metu išaiškėjęs faktas iš dalies galėtų paaiškinti, kodėl, nepaisant didėjančio antihipertenzinių vaistų suvartojimo, Lietuvoje išlieka didelis mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Kodėl vaistų suvartojimas didėja?
Lietuva nėra šalis, kurioje vaistų yra suvartojama daugiausia, jei vertiname bendrą visų vaistų grupių suvartojimą. Kaip ir kitose šalyse, bendras suvartojamų vaistų kiekis didėja dėl geresnės ir ankstyvesnės ligų diagnostikos, profilaktikos, didesnio vaistų prieinamumo, gydymo rekomendacijų laikymosi, sparčiai senstančios visuomenės ir kitų priežasčių.
Šios tendencijos turi įtakos ir bendrų šalies sveikatos rodiklių gerėjimui. 2015–2019 m. gyvenimo trukmė Lietuvoje augo sparčiausiai, palyginti su kitomis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalimis.
Vis dėlto atskirų vaistų grupių suvartojimo įvairiose šalyse palyginimai rodo tam tikrus skirtumus. Pavyzdžiui, Lietuvoje benzodiazepinų grupės vaistų yra suvartojama kelis kartus daugiau negu kitose šalyse, o antidepresantų suvartojimo rodikliai mažiausi.
Tai netinkamo, gydymo rekomendacijų neatitinkančio vaistų skyrimo pavyzdys. Lygindami širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti skiriamų vaistų rodiklius su kitų šalių rodikliais, taip pat pastebime panašias tendencijas. Priežastys, kodėl suvartojama daug nerekomenduotinų vaistų, dažniausiai yra susijusios su ligų gydymo rekomendacijų ar galiojančių gydymo gairių, ar paskirto gydymo režimo nesilaikymu.
Vaistų suvartojimo tyrimais analizuojamos vaistų suvartojimo tendencijos ir įvertinamas gydymas vaistais. Šie tyrimai gali padėti koreguoti vaistų skyrimo įpročius, racionaliau vartoti vaistus ir gerinti pacientų sveikatos rodiklius.