Visos priklausomybės smegenyse atrodo taip pat
Interneto naudojimas įprastai apibūdinamas pasitelkiant spektro sąvoką. Visų interneto vartotojų interneto naudojimo įpročiai galėtų būti apibūdinami kaip esantys kažkur šio spektro ribose. Jo pradžia žymi minimalų interneto naudojimą, kuris iš įprasto (sveiko) ilgainiui pereina į probleminį ir baigiasi nebekontroliuojamu naudojimu, dar apibūdinamu kaip priklausomybė nuo interneto.
Nors priklausomybės nuo įvairių psichotropinių medžiagų yra seniai mokslininkų nagrinėjamas klausimas, apie elgsenos priklausomybes, tokias kaip lošimas, žaidimai, socialinių tinklų, vaizdo įrašų transliavimo ir pornografijos platformų naudojimas, apsipirkinėjimas ir t. t., pradėta kalbėti palyginti neseniai. Atlikti tyrimai rodo, kad šios dvi priklausomybės rūšys turi daugiau panašumų nei skirtumų. Tyrėjai kelia prielaidą, kad priklausomybė smegenyse atrodo taip pat, nesvarbu, ar asmuo priklausomas nuo psichotropinių medžiagų, ar nuo tam tikro elgesio.
Kada interneto naudojimas – jau probleminis?
Dažnas interneto naudojimas pats savaime nebūtinai yra problema. Problema jis tampa tada, kai asmuo nebesugeba kontroliuoti savo elgesio konkrečiose internetinėse platformose, nors ir patiria neigiamų padarinių svarbiose gyvenimo srityse.
Pavyzdžiui, kompiuteriniai žaidimai kaip laisvalaikio leidimo būdas. Jei vyresnių klasių moksleivis lanko pamokas, gauna gerus pažymius, domisi įvairiomis kitomis veiklomis ir turi draugų realiame pasaulyje, nepriklausomai nuo laiko, praleisto prie kompiuterio žaidžiant, tai gali reikšti, kad paaugliui tiesiog patinka kompiuteriniai žaidimai.
Tačiau jei žaidžiama taip ilgai, kad ryte nepajėgiama laiku atsikelti, nebesugebama patenkinamai atlikti gaunamų užduočių, prarandami kiti interesai ir socialiniai santykiai palaikomi tik žaidimo aplinkoje – tai jau probleminio interneto naudojimo požymiai.
Galiausiai, jei į žaidimus įsitraukiama taip smarkiai, kad pamirštami net tokie baziniai poreikiai kaip maistas ir miegas, ar susidūrus su būtinybe atsitraukti nuo žaidimo arba riboti žaidimo laiką kyla depresija ar agresyvios reakcijos ir trokštama kuo greičiau vėl sugrįžti prie žaidimo, greičiausiai turime atvejį, kurį galėtume apibūdinti kaip priklausomybę.
Neseniai atliktos metaanalizės (tyrimo metodas, kai sujungiami daugybės skirtingų tyrimų rezultatai ir jais remiantis padaroma bendra išvada) metu buvo nustatyta, kad probleminio interneto naudojimo atvejais fiksuojami reikšmingi pažintinių funkcijų pakitimai, nukenčia dėmesio kontrolė, įvairūs slopinimo procesai (įskaitant motorinį slopinimą), sprendimo priėmimo procesai ir darbinė atmintis. Visa tai neabejotinai turi įtakos kasdienei veiklai.
El. pramogos sukelia dopamino išsiskyrimą
Kaskart sulaukus malonaus el. laiško, gavus ilgai lauktą žinutę ar palankų komentarą po įkeltu įrašu socialiniuose tinkluose, radus ilgai ieškotą žetoną žaidime arba galiausiai laimėjus aukcioną, smegenys patiria dopamino pliūptelėjimą, kurį žmogus suvokia kaip malonumą. Dopaminas, vienas pagrindinių smegenyse esančios atlygio sistemos komponentų, pats savaime yra šiek tiek adiktyvus – mes visada norime jaustis gerai.
Vadinasi, kuo daugiau dopamino gauname iš konkrečios veiklos, tuo didesnį troškimą ja užsiimti jaučiame. Smegenys atsimena veiklą, kuri lėmė dopamino pliūpsnį, ir galiausiai pradedame tikėtis, kad įsitraukimas į tą veiklą vėl suteiks tą patį jausmą, net jei pats elgesys mums ir nebeteikia malonumo. Įvyksta vadinamoji prognozės klaida (angl. forecasting error) – mes tikimės, kad jausimės gerai, tačiau taip nenutikus ieškome naujų, geresnių, stipresnių, įdomesnių stimulų, kurie vėl parūpintų trokštamą dopamino pliūptelėjimą į smegenis.
Tai ypač aktualu interneto naudojimo atveju, nes internetas visada turi pasiūlyti ką nors naujo – dar vieną žaidimų kambarį, dar vieną lošimą, dar vieną mielų gyvūnėlių vaizdo įrašą. Priešingai, nei esant priklausomybei nuo psichotropinių medžiagų, elgsenos priklausomybių atveju nėra „dozės“ – internetinių platformų turinys nėra nei baigtinis, nei perdozuojamas.
Todėl viena būtinų sąlygų šio tipo priklausomybei vystytis – adiktyvaus stimulo prieinamumas. Visos minėtos veiklos internetinėse platformose prieinamos bet kuriuo paros metu bet kuriame pasaulio kampelyje. Šioje srityje dirbantys tyrėjai teigia, kad nuolatinis probleminis interneto naudojimas pasižymi ilgalaikiais neigiamais padariniais, o atlikti tyrimai liudija sąsajas ne tik su įvairiais psichikos sveikatos sutrikimais, bet ir su struktūriniais pokyčiais smegenyse.
Paveikiamos įvairios smegenų dalys
Biomokslininkai, tiriantys probleminio interneto naudojimo poveikį smegenims, visus šiuos tyrimus skirsto į struktūrinius (vertinami anatominiai rodikliai, tai, kaip keičiasi smegenų struktūra) ir funkcinius (vertinama, kaip keičiasi smegenų aktyvumas, susijęs su tam tikromis funkcijomis). Vis dėlto tyrimų, vertinančių probleminio interneto naudojimo padarinius pasitelkiant smegenovaizdos metodus, atliekama ganėtinai mažai. Be to, dauguma jų atlikti Kinijoje ar Pietų Korėjoje, dažniausiai mažose tiriamųjų grupėse ir tik su vyrais. O tai reiškia, kad rezultatus apibendrinti ir pritaikyti visai žmonių populiacijai yra sudėtinga – rezultatams įtakos gali turėti žymūs kultūriniai skirtumai, skirtumai tarp lyčių ir didelė individualaus variabilumo įtaka.
Prieškaktinė žievė yra „operacijų“ centras, kuris dalyvauja iš esmės visose pažintinėse funkcijose. Kai prieškaktinė žievė nyksta, atsiranda nekontroliuojamas elgesys, kuris gali paaiškinti simptomus, pasireiškiančius nuo interneto priklausomiems asmenims. Naujausia metaanalizė parodė, kad kai vertinamas vienas iš probleminio interneto naudojimo aspektų – probleminiai žaidimai, matoma, kad tuo metu prieškaktinė sistema yra tarsi „užimta“ – išskirtinai reaguoja į su probleminiu elgesiu susijusius dirgiklius ir negali atlikti kitų kasdienių pažintinių funkcijų.
Tuo tarpu salos žievė yra vienas iš emocijų centrų, kuris dar ir surenka informaciją apie kūną, jo signalus ir būseną. Tai svarbos tinklo (angl. salience network) dalis (2 pav.). Salos žievėje „gimsta“ noras vartoti tai, nuo ko esi priklausomas.
Be to, probleminis interneto naudojimas sustiprina ryšius tarp prieškaktinės žievės ir kito svarbaus emocijų centro – migdolinių kūnų, kurie yra limbinės sistemos dalis. O tai susiję su sutrikusia emocijų savireguliacija probleminio interneto naudojimo metu. Panašu, kad šie ryšiai tarp prieškaktinės žievės ir migdolinių kūnų paveikiami tuo stipriau, kuo labiau vystosi priklausomybė nuo interneto. Apskritai pakitę ryšiai tarp numatytojo režimo tinklo (angl. default mode network), svarbos tinklo, vykdomojo tinklo (angl. central executive network) ir limbinės sistemos lemia tai, kad reakcija į su priklausomybe susijus dirgiklius ir atitinkamas elgesys pereina į „automatinį“ režimą.
Nenuostabu, kad perteklinis naudojimasis internetu paveikia ir už regimosios informacijos apdorojimą atsakingas sritis – fiksuojamas tūrio ir žievės storio sumažėjimas pakaušinėje skiltyje, kur yra regos žievė, ir silpnesni ryšiai regimojo dėmesio tinkle, o tai siejama su sumažėjusia koncentracija.
Perteklinių internetinių žaidimų metu paveikiamos dar ir už sensomotorines funkcijas atsakingos zonos. Tiesa, šiose zonose buvo nustatytas ir padidėjęs žievės storis bei sumažėjęs pilkosios medžiagos kiekis. Panašu, kad struktūriniai pakitimai šiose smegenų dalyse priklauso nuo interneto naudojimo arba probleminių žaidimų trukmės ir pasižymi kaupiamuoju poveikiu. Tačiau signalai regimosiose ir sensomotorinėse srityse probleminių žaidėjų grupėse yra labiau sinchronizuoti, palyginti su saikingai internetu besinaudojančių tiriamųjų.
Tai gali rodyti, kad smegenų veikla optimizuojasi dažniems veiksmams – žaidimui reikalingiems judesiams – atlikti. Esant kitoms aplinkybėms tokį procesą būtų galima laikyti motorinio gebėjimo tobulinimo arba praktikos padariniu.
Sutrinka emocinės ir kognityvinės funkcijos
Visi minėti rezultatai gauti vertinant smegenis tada, kai jos yra ramybės būsenos. Tačiau svarbūs ir funkciniai tyrimai, kurie parodo, kaip keičiasi viena ar kita smegenų funkcija.
Klasikinė Stroopo užduotis dažnai naudojama dėmesio kontrolei tirti (3 pav.). Užduoties metu kompiuterio ekrane rodomi spalvų pavadinimai, bet užrašas gali būti arba tokios pat spalvos kaip žodis, kuris ją reiškia, arba kitokios spalvos. Pavyzdžiui, žodis „žalias“ parašytas žalia arba raudona spalva.
Tiriamojo užduotis – nurodyti užrašo spalvą. Kai žodžio reikšmė ir spalva, kuria jis parašytas, nesutampa, tai padaryti yra sunkiau – sureaguojama lėčiau ir daroma klaidų. Atliekant tokią užduotį, nesuderintos sąlygos atveju probleminio interneto naudojimo asmenų grupėje fiksuojamas didesnis aktyvumas priekinėje ir galinėje juostinėje smegenų žievėje. Priekinės juostinės smegenų žievės aktyvumas įvairių tyrimų metu yra siejamas su sprendimų priėmimu, socialiniu elgesiu bei empatija.
Tai unikali sritis, kuri yra sujungta ir su „emocine“ limbine sistema, ir su „kognityvine“ prieškaktine žieve – ji tarsi susieja sprendimo priėmimo ir emocinius centrus. Aktyvumo padidėjimas atliekant užduotį šioje smegenų dalyje gali rodyti sumažėjusi kognityvinį efektyvumą. Padidėjęs galinės juostinės žievės aktyvumas greičiausiai reiškia, kad smegenys negali išeiti iš „nieko neveikimo“ režimo net tada, kai reikia optimizuoti dėmesio resursus užduočiai atlikti.
15 minučių naršymas sumažina dėmesio koncentravimą
Nepaisant įvairių smegenų tyrimo būdų, labai nedaug žinoma, kas vyksta tose pačiose smegenyse, kai naršoma internete ir kai naršymo įpročiai pasikeičia. Panašu, jog užtenka panaršyti internete 15 minučių, kad pakistų smegenų aktyvumas.
Norėdami įvertinti gebėjimą sutelkti dėmesį, tyrėjai dažnai pasitelkia „globalių ir lokalių sprendimų“ užduotį. Jos metu yra pateikiama didelė – „globali“ raidė, kurią sudaro mažos – „lokalios“ raidės. Priklausomai nuo užduoties sąlygos, reikia nurodyti, kokia yra didelė raidė arba kokios yra mažos raidės.
Ming Peng ir kolegų 2018 m. atliktame tyrime dalyvavo trys tiriamųjų grupės: atlikę „globalių ir lokalių sprendimų“ užduotį pirmos grupės tiriamieji 15 minučių sėdėjo ramiai atsipalaidavę, antros grupės tiriamieji skaitė žurnalą, trečios – naršė internete. Tada visos trys grupės pakartotinai atliko „globalių ir lokalių sprendimų“ užduotį. Vertinant smegenų elektrinį aktyvumą, susijusį su kognityvine kontrole, pirmą kartą atliekant užduotį skirtumų tarp atsako į dideles ir mažas raides ar tarp grupių nenustatyta.
Tą pačią užduotį atliekant antrą kartą po 15 minučių atsipalaidavimo / skaitymo / naršymo pertraukos internetą naudojusių tiriamųjų grupėje didesnis elektrinis aktyvumas buvo fiksuojamas reaguojant į dideles nei į mažas raides. Didesnis aktyvumas atspindi padidėjusį kognityvinės kontrolės poreikį, vadinasi, reikia daugiau kognityvinių resursų didelėms raidėms apdoroti, o tai gali būti sumažėjusio dėmesio sutelkimo padarinys.
Nors viešojoje erdvėje apie internetą daugiausia kalbama kaip apie pavojingą, riziką keliantį įrankį, naujojoje šių dienų realybėje jis neišvengiamas. Todėl mūsų visų, tiek tyrėjų, tiek interneto vartotojų, užduotis – išmokti šiuo įrankiu naudotis taip, kad jis teiktų kuo daugiau naudos ir sukeltų kuo mažiau neigiamų padarinių. Internetas atveria prieigą ir prie gausybės platformų, leidžiančių gerinti savo jausenas, keisti senus ir ugdyti naujus įpročius, bendrauti su artimaisiais, mokytis, pramogauti ir surasti galybę kitų veiklų.
Tačiau tam, kad internetas taptų kasdienybę palengvinančiu ir praturtinančiu įrankiu, svarbu žinoti apie jame slypinčias rizikas, pažinti apie perteklinį arba probleminį naudojimą įspėjančius ženklus, sąmoningai ir objektyviai stebėti savo interneto naudojimo įpročius ir rūpintis kokybišku gyvenimu realybėje.
