Įkvepiantis tikslas
„Inspiration4“ pavadinta misija siunčia keturis įgulos narius į trijų dienų orbitinį skrydį aplink Žemę, kuris baigsis rugsėjo 18 d. nusileidimu Atlanto vandenyne.
Įgulą sudaro milijardierius technologijų verslininkas ir misijos vadas Jaredas Issacmanas, o misijos pilotas – geologė ir mokslo populiarintoja Siana Proctora. Lėktuve taip pat yra gydytojo padėjėja Hayley Arcenaux, atliekanti vyriausiojo gydytojo funkcijas, ir duomenų inžinierius Chrisas Sembroski, atliekantis misijos specialisto funkcijas. Misijos tikslas – rinkti lėšas Švento Džiudo vaikų tyrimų ligoninei, taip prisidedant prie kovos su vėžiu.
Visi keturi dalyviai skries aplink Žemę nuo raketos „Falcon-9“ atsiskyrusioje kapsulėje „Dragon“.
Visų pirma, nereikėtų painiotis – „Dragon“ nekeliaus panašiai, kaip Tarptautinė Kosminė Stotis. Kapsulė skrenda „laisvuoju skrydžiu“ į tikslinį 575 km aukštį – aukščiau, nei TKS. Tai maždaug 150 km virš orbitinės laboratorijos ir maždaug tokiame aukštyje, iš kurio kosmosą stebi Hubble'o kosminis teleskopas.
Transporto priemonė suprojektuota taip, kad būtų visiškai autonominė – kapsulę valdys borto kompiuterių sistemos, kurias prižiūrės „SpaceX“ komandos ant žemės. Tiesa, nelaimės atveju įgula neliktų bėdoje – nariai yra apmokyti, kaip parskraidinti kapsulę atgal į Žemę.
Susipažinkite su įgula
Prieš dešimt mėnesių J.Isaacmanas paskelbė pasauliui, kad pradės naujo tipo skrydžius į kosmosą: tokius, kuriuose nedalyvaus profesionalūs astronautai, o į kosmosą kils privatūs piliečiai. Siekdamas savo misiją išskirti iš kitų į kosmosą skrendančių milijardierių, J.Isaacmanas nusprendė rinkti pinigus labdaringai veiklai.
Tuo tikslu buvo sukurta „Inspiration4“ misija. Milijardierius už neskelbiamą pinigų sumą iš „SpaceX“ įsigijo skrydį „Dragon“ laivu.
Pirmoji vieta atiteko Hayley Arceneaux, kuri ne tik išgyveno vėžį ir yra buvusi Šv. Džiudo ligoninės pacientė, bet ir dirba gydytojo padėjėja organizacijoje, kuri išgelbėjo jai gyvybę. Ji yra jauniausia amerikietė, skridusi į kosmosą, ir pirmoji, skridusi su protezu. (Po operacijos, atliktos per kovą su vėžiu, jos kojoje yra metalinis strypas).
Antroji vieta buvo aukciono, per kurį vien Šv. Džiudo organizacijai buvo surinkta 13 mln. dolerių, dalis. Šios vietos laimėtojas buvo išrinktas iš aukotojų, kurie dalyvavo 30 sekundžių trukmės reklamoje, rodytoje per šių metų „Superbowl“ varžybas. Vietą gavo Chrisas Sembroskis, kurią jam perleido laimėjęs draugas.
Paskutinę vietą buvo galima laimėti konkurse, kuriame visos šalies verslininkai galėjo sukurti parduotuvę, kuri atneštų aukų Šv. Džiudo ligoninei. Konkurso dalyviai pateikdavo savo parduotuves reklamuojančius vaizdo įrašus, o vienas laimėtojas būdavo išrenkamas skristi į misiją. Galiausiai nugalėtoja buvo išrinkta Sian Proctor, geologė ir Pietų kalnų bendruomenės koledžo Finikse, Arizonos valstijoje, kuri pardavinėjo savo meno kūrinius ir poeziją.
S.Proctor taip pat sakė, kad planuoja leisti laiką sėdėdama kupole ir žiūrėdama į apačioje esančią planetą, o ją įkvepiantys vaizdai taps mūza naujai poezijai, kurią planuoja rašyti skrydžio metu.
Įgula tikisi, kad jų misija įkvėps kitus žmones visame pasaulyje niekada nepasiduoti ir toliau siekti savo svajonių – ypač jei tai būtų pasiekti žvaigždes.
Užsiims moksliniais eksperimentais
Visi nariai dalyvavo labai intensyvioje mokymo programoje, kurią sudarė daug valandų „Dragon“ simuliatoriuje, išgyvenimo mokymai ant Rainerio kalno ir keli skrydžiai naikintuvais.
Be to, įgula perėjo daugiau nei 90 skirtingų mokymo programų. Dalis šių pratybų apėmė 30 valandų iš eilės praleistą laiką treniruoklyje, kuriame buvo tikrinamos įvairios anomalijos, galinčios nutikti skrydžio metu.
Be kitų treniruočių, įgula treniravosi atlikti daugybę mokslinių ir medicininių eksperimentų, kuriuos jie atliks kosmose, ultragarsu ir kitais medicininiais tyrimais, pavyzdžiui, deguonies kiekio kraujyje, pulso ir širdies susitraukimų dažnio stebėjimu, kurie padės praplėsti žinias apie tai, kaip mikrogravitacija veikia žmogaus organizmą.
Šiais duomenimis bus dalijamasi su Bayloro medicinos koledžo Kosmoso sveikatos tyrimų instituto (TRISH) mokslininkais.
Istoriškai astronautai buvo geriausios fizinės formos žmonės, todėl bus naudinga gauti įprastų žmonių duomenis. Pusė įgulos narių kosmose stebės gliukozės kiekį kraujyje, o tai vieną dieną gali padėti tobulinti diabeto gydymą ir padėti astronautams bei kitiems kosminiams keliautojams, priklausomiems nuo insulino.
Nauja turizmo kryptis – kosmosas
Kosminė veikla – net žmonių skrydžiai į kosmosą – tampa vis labiau komercinė, o idėja, kad žmonės gali pakilti į orbitą už didžiųjų nacionalinių kosmoso agentūrų ribų, tampa vis labiau priimtina.
2000-aisiais TKS dvi savaites praleido keli itin turtingi asmenys. Ši kosminio turizmo era baigėsi 2009 m., kai laisvos vietos rusiškose raketose buvo nupirktos išskirtinai NASA astronautų reikmėms. Tačiau panašu, kad antroji era bus atsparesnė vien todėl, kad šiuo verslu užsiima daug daugiau privačių kosmoso bendrovių, o tai turėtų sumažinti kainas didesniam klientų ratui.
Bendrovės „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas siekia, kad žmonės taptų „kelių planetų rūšimi“.
O J.Isaacmanas mano, kad „Inspiration4“ yra ženklas, rodantis, kur link viskas krypsta. Jis labai norėjo, kad jo „Dragon“ pakiltų aukščiau, nei paprastai pakyla astronautai. Nuo 2009 m., kai buvo vykdoma paskutinė „Hubble“ aptarnavimo misija, žmonės nebuvo pakilę į didesnį nei 570 km aukštį.
„Jau kurį laiką keliaujame į kosminę stotį, kuri yra 420 km aukštyje, o iš ten gaunami tiesiog neįtikėtini mokslo rezultatai, tyrimai ir didelis indėlis. Tačiau jei ketiname vėl nuskristi į Mėnulį, į Marsą ir dar toliau, turime šiek tiek išeiti iš savo komforto zonos ir žengti kitą žingsnį šia kryptimi“, – sakė jis prieš startą. „Taigi, tai iš tikrųjų buvo mūsų aukščio pasirinkimo priežastis.“
Daugiau žalos nei naudos?
Kai kurie komentatoriai išreiškė susirūpinimą dėl tokio kosminio skrydžio kolektyvinio poveikio Žemės klimatui.
„SpaceX“ raketa „Falcon-9“ naudoja labai rafinuotą žibalinį kurą, kuris išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas – anglies dioksidą (CO₂) ir azoto oksidus, kurie taip pat prisideda prie klimato atšilimo.
Palyginti su aviacijos pramone, raketų paleidimo metu išmetamų teršalų kiekis tebėra nedidelis, nors prognozuojama, kad jis didės.
