Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Žymiausi pasaulio futurologai, arba Kodėl verta skaityti fantastines knygas

Kalbant apie futurologus, šiandien dažniausiai linksniuojamas Ray’aus Kurzweilo vardas. Apie jį jau nemažai kalbėjome, tad šiame straipsnyje pristatysime kitus garsius futuristus, kurių išradimai bei prognozės iš dalies nulėmė tai, kaip gyvename šiandien.
Nikola Tesla
Nikola Tesla / interestingengineering.com iliustracija

„Pašėlusiai kietas vyrukas Nikola Tesla“

Taip apie jį yra atsiliepęs garsusis išradėjas Thomas Edison‘as, kurio kompanijoje N.Tesla dirbo, persikraustęs į JAV. Šiam kietam vyrukui turime būti dėkingi už šiuolaikinę elektros tiekimo sistemą, kurią būtent jis ir ištobulino.

Beje, be mokslinių atradimų N.Tesla dar garsėjo tuo, kad vietoje buto nuomos jis mėgdavo gyventi viešbučiuose ir dažnai juos keisdavo dėl to, kad... neapmokėdavo sąskaitų.

Taip pat jis labai mėgdavo maitinti balandžius, tą dažnai darydamas pro viešbučio kambario langą, dėl ko viešbučių vadybininkai taip pat nebūdavo labai patenkinti.

Gene Roddenbery – fantastų dievukas

Gene’as Roddenbery‘is – vienas žymiausių JAV TV prodiuserių, scenarijaus autorių, satyristų bei futuristų. Jo gyvenimo kūrinys – fantastų iki šiol garbinamas kultinis serialas „Star Trek“.

Jame gausu kosmoso kelionių, lazerinių ginklų ir kitų drąsių prognozių bei išradimų, įkvėpusių ir iki šiol įkvepiančių mokslininkus.

Europa – naujoji Sachara?

Neseniai 98-ąjį gimtadienį atšventęs Jamesas Lovelockas geriausiai žinomas dėl savo iškeltos Gaia hipotezės. Jis teigia, kad biosfera yra save reguliuojanti sistema, kuri palaiko mūsų planetos gyvybę kontroliuodama ryšius tarp cheminės bei fizinės aplinkos.

J.Lovelockas taip pat žinomas dėl aštrių pasisakymų apie planetos globalinį atšilimą. Jo teigimu, 2040 m. Sacharos dykuma persikels į Europą ir pasieks Paryžių bei Berlyną. Dėl karšto klimato Europoje tiesiog nebeliks galimybės užsiauginti maisto.

Shutterstock nuotr./Sachara
Shutterstock nuotr./Sachara

„Solaris“ įkvėpė tyrinėti kosmosą

Ant garsiausių futurologų pakylos – dar vienas fantastas, daugybės mokslinės fantastikos knygų autorius iš Lenkijos Stanislavas Lemas. Vienu metu jis buvo daugiausiai skaitomas ne anglų kalba rašantis fantastas pasaulyje. Jo knygos išverstos į 41 kalbą.

Bene gersiausias S.Lemo kūrinys – „Solaris”, dienos šviesą išvydęs 1961 m. Beje, jis buvo ekranizuotas net tris kartus.

Tačiau dar iki „Solario” S.Lemui tarptautinę šlovę atnešė kitas kūrinys – trumpų apsakymų serija „Kiberiada”. Joje autorius pavaizdavo pasaulį, valdomą robotų ir kitų intelektualių mašinų.

Kiberpanko pradininkai

Galiausiai garsiausių futurologų penketuką vainikuoja mokslinės fantastikos autoriai, sukūrę ir ištobulinę kiberpanko (angl. cyberpunk) žanrą. Tarp jų – Bruce’as Sterlingas, Williamas Gibsonas, Nealas Stephensonas, John‘as Shirley‘is ir kt.

Kiberpanko literatūra nagrinėja žmogaus ir mašinos susiliejimo klausimus. Būtent šioje literatūroje gimė į kūną implantuojamų mašininių komponentų idėja, bioninės kūno dalys, virtualioji realybė ir daugybė kitų dalykų, kurie šiandien jau virto ar virsta realybe.

Pažinti futurologiją ir futurologus šiemet kviečia Europos tyrėjų naktis. Rugsėjo 29 dieną – daugiau nei 250 renginių, kurie kvies pažinti mokslininkus ir naujausius mokslo pasiekimus, pasižvalgyti po ateities technologijas ir apie futurologiją su žinomais šalies mokslininkais diskutuoti prie gardžios vakarienės. Rinktis iš daugybės renginių galite jau dabar.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos