Universitetuose – ne vien teorija
Nuostata, jog universitetinės studijos yra pernelyg teorinės nebėra pagrįsta. „Viskas priklauso nuo universiteto. Žinoma, universitetinis išsilavinimas yra laikomas bendresniu, labiau sofistikuotu išsilavinimu, tačiau universitetų programos nėra vien teorinio pobūdžio, kaip manoma. Pastaruoju metu universitetai, daugiau ar mažiau, stengiasi į studijų programas įtraukti kuo daugiau praktinio mokymo, mokymosi galimybių. Mūsų mokyklos išskirtinumas yra tas, kad mes nuolatos išlaikome ryšį su verslu, kviečiame dėstytojus praktikus, stengiamės, kad studijų programos atspindėtų verslo poreikius“, – teigia VU TVM direktoriaus pavaduotoja studijoms ir tarptautiniams ryšiams Diana Ilevičienė.
Ji taip pat sutinka su faktu, jog pastaruoju metu itin konkurencinga darbo rinka tapo labai išranki, ieškodama specialistų. Pretendentams keliami kartais pernelyg aukšti reikalavimai. Jei buvo laikas, kai magistro diplomas buvo privalumas, dabar tai tapo kone būtinybe, tad šio išsilavinimo neturintiems specialistams durys į darbo rinką, aukštesnes pareigas užsivėrė dar labiau.
Papildomų studijų galimybės
Tačiau D. Ilevičienė siūlo išeitį, padėsiančią praverti darbo rinkos duris kur kas plačiau. Tai – išlyginamosios studijos. Šios esti dviejų rūšių: vienos – studentams, kurie yra įgiję universitetinį bakalauro laipsnį bet kokioje studijų srityje, kitos – žmonėms, baigusiems kolegiją verslo, ekonomikos studijų kryptyje. „Turintys universitetinį bakalauro išsilavinimą mūsų papildomose pusės metų trukmės studijose įgyja bazinį verslo vadybos studijų krypties išsilavinimą – pagrindą toliau tęsti studijas magistrantūros studijų pakopoje“, – pasakoja moteris, – „kolegijų absolventai, studijavę panašioje srityje, dažniausiai turi bazinį išsilavinimą, tačiau jų žinios būna išklausytos elementariame lygmenyje. Tarkime, jei ta pati disciplina universitete turi penkis kreditus, kolegijoje ji gali turėti du – tris, tad įgytos žinios nėra adekvačios įgytoms studijuojant universitete. Po metus trunkančių papildomų studijų jie taip pat gali tęsti mokslus magistrantūros programoje“, – aiškina D. Ilevičienė.
Išlyginamųjų studijų valstybė nefinansuoja, jas turi apmokėti patys studentai, ar jų darbdaviai. Tačiau Diana Ilevičienė teigia, jog studijos yra patrauklios tiek finansiniu atžvilgiu, tiek formomis, laiko pobūdžiu (pusę, vienerius metus), tiek dėstytojų arsenalu. „Mokomasi ištęstine arba vakarine studijų forma, tad studentai neturi problemų derinant studijas su darbu. Taip pat net ir tose koncentruotose studijose atsispindi glaudus mūsų mokyklos ryšys su praktika, užtikrinantis tvirtas žinias bei gebėjimus“, – privalumus vardina VU TVM direktoriaus pavaduotoja.