Socialiniai įgūdžiai iškalbingesni nei CV
Pasak tiesioginės darbuotojų paieškos įmonės „Master Class Lietuva“ vadovės Lauros Duksaitės, norint surasti tinkamiausią darbuotoją nepakanka perskaityti vien kandidatų pateiktų gyvenimo aprašymų, todėl darbdaviai vis dažniau taiko skirtingas metodikas, kurios leistų kuo geriau pažinti potencialų darbuotoją per sąlyginai trumpą laiką.
 |
| Archyvo nuotr./Tiesioginės darbuotojų paieškos įmonės „Master Class Lietuva“ vadovė Laura Duksaitė |
„Vis daugiau įmonių vadovų investuoja daugiau savo laiko darbo pokalbiams. Skiria kandidatams po kelis susitikimus, kviečiasi juos ne vien į biurą, bet ir pasikalbėti neoficialioje aplinkoje, užduoda praktines užduotis, kurios padėtų kandidatams atskleisti ne tik savo įgūdžius, bet ir psichologines savybes“, – sako personalo atrankos specialistė L. Duksaitė.
„Organizacijų vystymo centro“ vyresnioji konsultantė Mirolanda Trakumaitė sako, kad darbo pokalbio metu paliekamas įspūdis yra ne mažiau svarbus nei sukaupta darbo patirtis. „Išvaizda, bendravimo ypatumai, kūno kalba – visa tai sukuria vienokį ar kitokį pirmąjį įspūdį, kuris susiformuoja per kelias pokalbio minutes“, – sakė M. Trakumaitė. Pasak jos, kiekvieną sutiktą nepažįstamąjį, žmogus įvertina pagal tai, ką ir kaip pastarasis kalba bei tai, ką praneša jo kūno kalba. Įtakos turi ir vertintojo asmeninė patirtis, tačiau darbo pokalbio metu palankiau vertinami tie kandidatai, kurie atrodo pasitikintys savimi, reaguoja į klausimus, palaiko akių kontaktą, taip pat yra tvarkingos išvaizdos.
 |
| Archyvo nuotr./„Organizacijų vystymo centro“ vyresnioji konsultantė Mirolanda Trakumaitė |
Į darbą pagal išvaizdą
Anot M. Trakumaitės, posakis, kad gražiems žmonėms labiau sekasi, nėra laužtas iš piršto, tačiau jo sureikšminti nevertėtų.
„Tyrimai rodo, kad fiziškai patraukliems žmonėms esame linkę priskirti ir patrauklias savybes: komunikabilumą, sumanumą“, – sakė M. Trakumaitė. Anot jos, grožio sąvoka yra reliatyvi, o skirtingose aplinkose egzistuoja skirtingi patrauklumo standartai.
Atrankų į darbą metu kandidato išvaizda daro įtaką ir jo paliekamam pirmam įspūdžiui. Įprasta manyti, kad žmogaus išvaizda atskleidžia jo asmenybę bei puoselėjamas vertybes, todėl neretai jo kuriamas aprangos stilius, atspindi socialinį statusą, užimamas pareigas darbe. „Neįprastos ar iššaukiančios išvaizdos kandidatui bus kiek sunkiau įsidarbinti konservatyvioje bendrovėje, o štai kūrybinėje agentūroje originalus stilius gali būti laikomas privalumu“, – sakė M. Trakumaitė.
Objektyvi darbuotojų atranka
„Pažinti žmogų vos per valandą yra nelengva, o dar sunkiau tai padaryti itin oficialioje aplinkoje, kurioje pašnekovas jaučiasi įsitempęs. Geriausias būdas objektyviai įvertinti ir išsirinkti labiausiai įmonei tinkančius darbuotojus yra naudoti kelias metodikas: kviestis pokalbio tiek oficialioje, tiek neformalioje aplinkoje, skirti praktines užduotis ir testus, taip pat diskutuoti įvairiomis temomis ir susipažinti su rekomendacijomis iš mokslo įstaigų ar ankstesnių darboviečių“, – sakė personalo atrankos specialistė L. Duksaitė.
Pasak jos, kartais taupydami laiką įmonių vadovai stengiasi susidaryti objektyvią nuomonę per sąlyginai trumpą laiką. „Ieškodami ne tik gero darbuotojo, bet ir šaunaus kolegos kai kurie vadovai kandidatams kelia itin aukštus reikalavimus, tačiau nepagalvoja, kad siūlomoms pareigoms visai nebūtina ilgametė patirtis ar specifiniai įgūdžiai kitose srityse“, – sakė L. Duksaitė. Šis „žmogaus orkestro“ fenomenas vis dažniau sutinkamas ir Lietuvoje, tačiau personalo atrankos specialistai įspėja, kad net ir suradus itin gabų bei patyrusį darbuotoją reikia nepamiršti, kad kiekvienam žmogui reikia motyvacijos. „Kiekvienam darbuotojui reikia galimybės tobulėti, siekti vis geresnių rezultatų, tad kai užimamos pareigos to nesuteikia, žmogus netrunka prarasti motyvaciją“, – pasakojo personalo atrankos specialistė.
Ji pataria visuomet įvertinti ar visi keliami reikalavimai yra vienodai svarbūs. Vienos pareigos reikalauja ilgametės patirties, kitoms pakanka tvirtų žinių. „Vadovai neturėtų nuvertinti ir jaunų kandidatų, kurie dar nespėjo sukaupti vertingos darbo patirties, bet gali pasiūlyti tvirtų teorinių žinių, kalbų mokėjimą“, – sakė L. Duksaitė.
Būsimus darbuotojus ugdo universitetai
Augančios darbų apimtys ir laiko stoka lemia tai, kad įmonės ir bendrovės vis mažiau dėmesio skiria darbuotojų mokymams ir ieško jau patyrusių specialistų. Atsižvelgdami į susidariusią situaciją rinkoje, universitetai imasi iniciatyvų, kaip paruošti į darbo rinką pasirengusius įsilietu absolventus.
„Siekiame į darbo rinką išleisti pakankamai žinių turinčius ir savimi pasitikinčius ateities specialistus, verslo atstovus, todėl savo studentams siūlome galimybę atlikti praktiką rinkos lyderių pozicijas užimančiose kompanijose. Kasmet rengiame ir „Karjeros dienas“, kurių metu studentai gali susitikti su iškiliausiai šalies verslo įmonių atstovais ir pasisemti iš jų žinių“, – pasakojo VU Tarptautinio verslo mokyklos (TVM) Karjeros centro vadovė Danutė Butkienė.
 |
| Archyvo nuotr./VU Tarptautinio verslo mokyklos (TVM) Karjeros centro vadovė Danutė Butkienė |
Pasak jos, studijų metais atliekama praktika leidžia išbandyti savo jėgas realioje darbo rinkoje bei patikrinti žinias. „Universiteto suteikiama praktika suteikia pasitikėjimo ir patiems studentams. Daugelis jų nerimauja, kaip seksis baigus studijas, ar pavyks įsidarbinti ir būti gerais kolegomis. Patekę į realią organizaciją praktikantai neretai supranta, kad yra pasirengę imtis įvairių užduočių, atranda sritį, kurioje norėtų dirbti ir tobulėti“, – pasakojo VU TVM Karjeros centro vadovė.
Universitetinė praktika taip pat leidžia įmonių vadovams atrasti potencialius darbuotojus. Kelis mėnesius trunkančios praktikos metu sudaroma pakankamai laiko pažinti būsimą specialistą ir įsitikinti jo gebėjimais.
