Kokybei reikalingos investicijos
Visuomenėje vyrauja nuomonė, jog aukštasis mokslas yra labai brangus, kartais kaina neatitinka kokybės. Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) profesorius Arvydas Paškevičius pastebi, jog jo praktikoje dažniausiai tenka girdėti, kad studijos, jų kokybė tenkina visus studentų poreikius, tačiau tai yra išties nepigu. „Nors yra galimybė pasirinkti ar gauti valstybės skiriamas stipendijas, ar mokėti už mokslą, VU TVM kasmet sulaukiame daugybės studentų, pasiryžusių mokėti už studijas. Vadinasi tokį pasirinkimą neabejotinai lemia tam tikri kokybės kriterijai“, – teigia A. Paškevičius.
„Čia dėsto specialistai iš įvairių Lietuvos bei užsienio universitetų. Surinkti patys geriausi. Taip pat turime studijų programas anglų kalba, labai pritraukiančias studentus tiek iš Lietuvos, tiek ir iš užsienio šalių. Ko studentai ieško užsienyje, gali rasti ir čia. Atsižvelgiame ir operatyviai reaguojame į studentų nuomonę apie dėstomus dalykus ir dėstytojus. Yra daromos apklausos, dėstytojų vertinimai anketavimo būdu. Be abejonės, mokymosi sąlygos yra šiuolaikiškos“, – studijų Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje privalumus dėsto pašnekovas.
A. Paškevičius pabrėžia, jog čia dėstantiems specialistams mokamas ne fiksuotas atlyginimas, kaip valstybiniuose universitetuose. Tad atlyginimai yra adekvatūs jų krūviams ir yra kur kas patrauklesni itin stipriems, autoritetingiems specialistams. „Mokėdami didesnes sumas už mokslus studentai investuoja į savo studijų kokybę, nes tai įgalina samdyti puikius specialistus, nuolat atnaujinti ir gerinti materialinę studijų bazę“, – sako profesorius, pridurdamas, jog studentai, mokantys už studijas yra labai reiklūs, o tai taip pat lemia studijų kokybę.
Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje valstybės skiriama suma dengia tik apie 50 proc. studijų kainos, likusią dalį patiems gabiausiems studentams padengia pati aukštoji mokykla.
Pinigai prieš motyvaciją
Dažnu atveju, kalbant apie aukštąjį mokslą, paaiškėja, jog pinigai lemia mažiau, nei motyvacija. Prestižiškiausiuose pasaulio universitetuose studijos dažniausiai yra tik apmokamos studentų. Gerai žinomame Harvardo universitete studentai ne tik sumoka milžiniškas sumas, tačiau tai daro žinodami, jog po tam tikro laiko apie 15 proc. prasčiausiai besimokančiųjų be jokių išlygų bus braukiami iš sąrašų. Tą praktikuoja ir VU TVM. Universitetas be jokiu išlygų, pagal numatytą tvarką, šalina prastai besimokančius studentus, net jei jie gali mokėti už mokslus, ir, kaip sako universiteto atstovai, vardan kokybės bei gero verslo mokyklos vardo.
Apie motyvaciją mokytis, o ne tiesiog gauti diplomą, labiau būdingą vakarų šalių studentams pasakoja ir profesorius Arvydas Paškevičius: „Teko stažuotis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ten studentas, sumokėjęs tam tikrą sumą, tiesiog pasirenka, kokio dėstytojo paskaitas nori lankyti. Amerikoje nėra mums įprastos kurso, grupės sistemos“, – apie „perkamo“ mokslo ypatybes užsienyje kalba A. Paškevičius. Pašnekovas džiaugiasi ir motyvuotų bei žinių, o ne diplomo siekiančių studentų pavyzdžiais Lietuvoje. „Laisvojo klausytojo statusas panašią į amerikiečių studijų galimybę suteikia ir mūsų aukštojo mokslo sistemoje. Mano praktikoje buvo studentė, dabar užimanti puikias pareigas, kuri išklausė du mano kurso semestrus tiesiog todėl, kad jai tai buvo įdomu ir norėjo įgyti žinių“, – pasakoja profesorius.
Nemokamo mokslo nėra
Dažnai lietuvaičiai, pasiremdami kai kurių užsienio šalių pavyzdžiu (Danija), teigia, jog nemokamas mokslas yra įmanomas, kodėl negalėtume to praktikuoti Lietuvoje? Reikėtų pradėti nuo to, kad nemokamas aukštasis mokslas išvis neegzistuoja. Jei nemoka pats studentas, už jį moka Valstybė, iš mokesčių mokėtojų pinigų (kurie yra ir studento, jo šeimos pinigai).
Svarbus faktorius yra ir tas, kad šalys, kuriose egzistuoja vadinamasis nemokamas mokslas, yra itin stiprios ekonomiškai. „Norint, kad visas aukštasis mokslas būtų finansuojamas valstybės, reikėtų ir žymiai kilstelti studentų atrankos kartelę“, – teigia Arvydas Paškevičius. – Tas buvo daroma anksčiau, stojamųjų egzaminų pagalba“. Pašnekovas mano, jog balansas tarp valstybės finansuojamų ir mokamų studijų yra tinkama Lietuvai sistema, o lietuvaičius skatina kiek pakeisti požiūrį į mokamas studijas.
